Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Sužavėjo „Titaniko“ šalis

Dalia Džiovenienė iš Šiaurės Airijos grįžo kupina nuostabių įspūdžių Asmeninio albumo nuotrauka

„Vieni gražiausių vaizdų, sužavėjusių mane, – šniokščiantis Atlanto vandenynas, dūžtančios bangos, kalnai ir pilys“, – sako Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoja Dalia Džiovenienė, grįžusi iš kelionės po Šiaurės Airiją. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje D.Džiovenienė lankėsi du kartus.

Drausmingi ir mandagūs vietiniai gyventojai

Fizinio lavinimo mokytoja iki šiol mena legendinį „Milžino kelią“, Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste aplankytus muziejus, didingus karalienės Viktorijos epochos ir karaliaus Edvardo laikų pastatus, pilis, katedras, pačias didžiausias senovinių daiktų kolekcijas. „Didelį įspūdį paliko įvairiausių formų kalnai, įvairiaspalviais akmenukais, kriauklėmis nukloti paplūdimiai, geri keliai, mandagūs žmonės“, – įspūdžiais dalijasi moteris. D.Džiovenienė pasakoja, jog kelių eismo pažeidėjų Šiaurės Airijoje beveik nėra, nes nedrausmingus vairuotojus fiksuoja elektroniniai prietaisai, o po savaitės atkeliauja ir malonūs įspėjimai: „Su meile, susimokėti“.

Ukmergiškę sužavėjo nedideli nameliai su nepriekaištingai tvarkomais kiemais, žaliuojančios ganyklos ir avys dažyta vilna. Pasak Dalios, vietiniai gyventojai labai mandagūs, nuoširdūs, šilti.

„Didelis dėmesys skiriamas seniems žmonėms. Sergantys senukai ant kaklo pasikabinę nedidelius pailgus prietaisus, kuriuose įmontuotas mygtukas. Jei žmogus prastai jaučiasi, paspaudžia mygtuką, kuris perduoda signalą į senų žmonių saugos centrą. Darbuotojai tuoj pat skambina žmogui, jei neatsiliepia, tuomet skambina giminėms ar operatyviai išsiunčia pagalbą“, – sako D.Džiovenienė.

Aplankė žymų muziejų

Belfaste D.Džiovenienė aplankė Šiaurės folkloro ir Transporto muziejų. Pasak mokytojos, čia eksponuojama daug įdomybių: sportinė mašina iš filmo „Atgal į ateitį“, pirmasis traktorius, katapultuojanti lėktuvo sėdynė, išgelbėjusi daug lakūnų gyvybių Antrajame pasauliniame kare. Ji sužinojo daug įdomios informacijos apie laivą „Titanikas“. „1912 metais Belfaste į vandenį buvo nuleistas rekordinio dydžio laivas: 46 tūkst. t svorio, 270 m ilgio, galintis plukdyti 2500 keleivių ir per aštuonias dienas perskrosti Atlantą. Tinkamesnį pavadinimą išpuikimu pasižyminčiam metui vargu ar buvo galima sugalvoti. Graikų mitologijoje titanai buvo išdidūs graikų dievų Urano ir Gajos sūnūs ir dukros, kurie danguje sukilo prieš dievą Dzeusą. Ši antikinė sąsaja virto, žinoma, pragaištingu ženklu, nes Dzeusas nutrenkė maištininkus į Tartarą, gilią bedugnę. Plaukiantį „Titaniką“ ištiko jo pirmtakų likimas“, – pasakojo Dalia.

1912 m. balandžio 2 d. „Titanikas“ išplaukė iš Belfasto laivų statyklos į Sauthemptono uostą, o balandžio 10 dieną patraukė į pirmąjį savo tolimąjį reisą. Kiekvienas žino, kaip baigėsi ši kelionė iš Sauthemptono į Niujorką. Balandžio 14 dieną, likus 20 min. iki vidurnakčio, milžiniškas laivas užkliudė ledkalnį. Per 11 sekundžių ledas šešis kartus atsitrenkė į „Titaniko“ korpusą, pramušdamas šešias kiaurymes, pro kurias į priekinį laivo korpusą ėmė skverbtis šaltas jūros vanduo.

„Titaniko“ vidus buvo suskirstytas į 16 kamerų ir visiškai automatizuotos pertvaros tarp jų turėjo sustabdyti vandens antplūdį į visą laivą. Dėl šios naujos technologijos, daugelio įsitikinimu, garlaivis buvo nepaskandinamas.  Kapitonas E. Smitas ir laivo projektuotojas Tomas Endrinsas po susidūrimo atsisakė palikti laivą. 700 žmonių buvo išgelbėti, likusieji 1500 nugrimzdo į gelmes. „Titaniko“ sudužimas buvo didžiausia laivininkystės katastrofa, kuri atsispindi tūkstančiuose knygų ir daugelyje filmų. „Šioje didžiausioje „Harland ir Wolf“ laivų statykloje tuo metu dirbo apie šešis tūkstančius darbininkų. Dabar čia remonto darbus dirba 400 žmonių. Šiandien tik tušti dokai primena apie buvusią didžiąją laivų statyklą, kurią galima aplankyti apžvalginių ekskursijų metu“, – įspūdžiais dalijasi moteris.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

© 2005 "XXI amžius"