| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Parvilioja gimtinė
Fotografuoti yra pakankamai sunku. Ką ketini įamžinti, čia turi apsispręsti akimirksniu. Kitas dalykas skulptūra, prie jos gali išstovėti valandas, yra sakęs menininkas Gediminas Karalius. Skulptoriaus spalvotų fotonuotraukų paroda Atsisveikinimas su Vilniumi šiuo metu veikia Panevėžio fotografijos galerijoje. Joje užfiksuoti sostinės vaizdai tarp Senamiesčio Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių bei Dailės akademijos, kur G. Karalius profesoriauja. Rimtesniam fotografavimui Nacionalinės premijos laureatas atsidėjo maždaug prieš septynerius metus. Pamokymų, kaip dirbti su fotoaparatu, jaunystėje jis išgirdo iš žinomo fotomeistro Povilo Karpavičiaus. Savo parodą Panevėžyje Atsisveikinimas su Vilniumi G.Karalius taip pavadino neatsitiktinai. Dailės akademijos profesorius dabar daugiau laiko praleidžia ne sostinėje, bet Vadokliuose nedideliame miestelyje Panevėžio rajone. Čia jis įsigijo namą, dabar tvarko jį patį ir jo aplinką. Įsirengė dirbtuves. Kuria paminklą, kuriuo nori įamžinti Vyties apygardos partizanų vadų atminimą. Mintis tokį sukurti G.Karaliui atėjo senokai. Mat iš Vadoklių parapijos yra kilę penki partizanų apygardos vadai. Didingas monumentas jiems turėtų iškilti nedidelėje žemės tuštumoje tarp Mikėnų gyvenvietės ir Vadoklių miestelio dar šiais metais. G.Karalius gimė Kaune, tačiau jam be galo brangus Karalių kaimas netoli Vadoklių. Ten prabėgo vaikystė. Atmintis išsaugojo pokario vaizdus. Regėjo, kaip žiauriai buvo elgiamasi su partizanais. Žuvusiųjų lavonus sumesdavo miestelio aikštėje. Po pamokų namo mokytojai patardavo eiti palei Juodos upelį. Dabar Karalių kaimas, turintis mažiausiai dviejų šimtmečių istoriją, baigia išnykti. Paminklai statomi miestuose, o kodėl jų negali būti miestelyje? kalbėjo skulptorius, kuriantis monumentą Vadokliuose. Menininkui visada buvo artima kaimo aplinka. Gyvendamas sostinės Senamiestyje, jis susirado kūrybinėms dirbtuvėms tinkamas patalpas Jeruzalėje, kur siūravo seno sodo medžiai ir buvo daug erdvės. Čia gimė G.Karaliaus brandūs kūriniai, kurie jam pelnė Nacionalinės premijos laureato vardą. Jau nemažai laiko tiesiogiai susiduria su studentais. Buvo prorektoriumi studijų reikalams, fakulteto dekanu, katedros vedėju. Yra išleidęs bakalaurų, magistrų. Dailės akademijos profesorius ryšių su savo gimtu kraštu nenutraukė. Juk iš Vadoklių, mokytojos Barboros Žemaitaitienės paragintas, vyko į tuometį Kauno S.Žuko dailės technikumą semtis meno žinių. Pirmą kartą važiavo į tokį didelį miestą. Dailės institute stojo studijuoti dizainą. Baigdamas antrąjį kursą, katedros vedėjo patartas, perėjo į skulptūros studijas. G.Karaliaus darbų yra Vilniuje, Druskininkuose, Šventojoje, Juknaičiuose. Jis buvo vienas pirmųjų Nacionalinės premijos laureatų. Nepriklausomai Lietuvai stojantis ant kojų, piniginė premija buvo labai kukli. Tuo metu apyvartoje cirkuliavo vadinamieji talonai. Premiją pavertus valiuta, išėjo apie 14-16 JAV dolerių. Už tokią sumą negalėjo įpirkti šaldytuvo. Mintį, jog reikia grįžti į ten, iš kur prieš daugelį metų išėjo, stiprino buvimas Austrijoje. Šioje šalyje G.Karalius penkias vasaras uždarbiavo savo atostogų metu. Apie Vadoklius plytinčios lygumos, jo nuomone, ne prastesnės nei Molėtų smėlėti kalneliai ir ežerėliai. Čia jis subrandino sumanymą, jog savo, kaip fotografo, sugebėjimus pravartu parodyti Panevėžio visuomenei. Bronius VERTELKA Panevėžys Autoriaus nuotrauka
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |