|
Lietuva
viena ar dvi?
Balys URBONAS
(Tęsinys. Pradžia Nr.
74)
Mes kalbomis, it gėlėmis, kovos didvyrius puošiam,
Jiems danguje paminklus statom, žemėje stabams.
Vainikais vartai papuošti, pro juos mums einant ošia:
Gėles, kalbas ir vainikus palikite kapams! (...)
Mes išvaduojame tautas, o tautos mus pavergia,
Mes atiduodam savąją už svetimas žemes.
Ar tu regi aštuntąjį stebuklą, žemės verge:
Numirę keliasi, o mirštam mes gyvieji mes!
O mirštam mes,
O mirštam mes,
O
tyliai mirštam mes...
B.Brazdžionis.
Aštuntasis stebuklas
Kodėl šitaip? paklausčiau šio eilėraščio autoriaus
Bernardo Brazdžionio, bet jo jau nebėra. Kovotojo už Lietuvą. Kodėl,
anot poeto, numirę keliasi, o mirštam mes? Atsakysiu už jį: esam
apraizgyti, sumazgyti KGB šmėklos. Ji, tautos kūno nesuskaldžiusi,
dabar, kaip kokia hidra, visomis priemonėmis ryja jos dvasią. Ar
priešinamės? Vangiai ir netikusiai. Prapuolę kažkokiose smulkmenose,
mes niekaip neatskiriame pagrindinių dalykų nuo antraeilių. Kiekvienam,
pabrėžiu, kiekvienam lietuviui turėtų rūpėti tauta, valstybė, laisvė
ir krikščioniškas tikėjimas. Kupini šių vertybių, turėsime vieną
Lietuvą, ir niekas nesugebės jos parduoti ar išmainyti nei į dujas,
nei į naftą, nei į alkoholį, cigaretes ar narkotikus.
|