Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ragino tapti organų donorais

Žmonės pasirašo sutikimus po mirties tapti organų donorais

Minint Tarptautinę organų donorystės dieną, spalio 14-ąją, prezidentas Valdas Adamkus laiške Lietuvos žmonėms ragino nelikti abejingiems donorystės idėjoms ir rasti laiko donoro kortelei užpildyti bei apie tai pasikalbėti su savo artimaisiais. Šalies vadovas Lietuvos žmones ragino šią dieną su dėkingumu prisiminti asmenis, kurių valia laukusieji transplantacijos pradeda gyvenimą iš naujo, linki vilties tiems, kurie dar laukia operacijos. „Labai norėčiau, kad Lietuva neliktų šių procesų nuošalyje.

Irakas: žingsnis į demokratiją ar į nežinią?

Petras KATINAS

Balsuoja Irako prezidentas Džalialis Talabanis

Praėjusį šeštadienį savižudžių teroristų terorizuojamame Irake įvyko pagrįstai vadinamas istoriniu visuotinis referendumas dėl būsimosios Irako valstybės konstitucijos projekto. Tam besipriešinantys vietiniai musulmonai sunitai, turėję visą valdžią diktatoriaus Sadamo Huseino laikais, iš anksto skelbė, jog referendumas dėl konstitucijos projekto pasmerktas žlugti, nes, pagal galiojančius įstatymus, sunitams pakanka trijose Irako provincijose iš aštuoniolikos surinkti du trečdalius balsų, prieštaraujančių Konstitucijos projektui, ir tokiu atveju Konstitucija būtų atmesta.

Du fotografai iš Amerikos

Skirmantas Valiulis

Parodoje susitiko keturi broliai ir seserys Keziai. Algimantas – kairėje

Jonas Dovydėnas ir Algimantas Kezys – abu iš Amerikos, abiejų fotografijos parodos kabo Vilniuje, bet, ko gero, jie Lietuvos sostinėje nebuvo net susitikę. Nežinau, ar dažnai jie pasimato JAV, tačiau Lietuvoje mes juos matome kone kasmet. Lietuva mažytė, o Vilnius – tuo labiau, tad abiejų viešnagė su fotoparodomis yra pastebima, aptarinėjama, diskutuojama. Abu stebina darbų kiekiu ir užmojais. J.Dovydėno vaizdai iš Afganistano nuo 1985 metų nesutilpo į „Prospekto galeriją“ Gedimino prospekte, dalį teko parodyti ir Fotomenininkų sąjungos galerijoje Didžiojoje gatvėje.

Tiltas į praeities bedugnę

Rūta AVERKIENĖ

Kartu su Juozu Jakavoniu (dešinėje) partizanų dainas dainavo (iš kairės): dukra Birutė, žmona Zosė, vaikaitis Arvydas, dukra Angelė ir bendražygis, buvęs partizanas Vitas Jakavonis-Sniegelis

Varėnos viešojoje bibliotekoje skaitytojams buvo pristatyta Dzūkijos partizano Juozo Jakavonio knyga „Šalia mirties“. Drauge buvo prisiminta nesena ir šiurpi Dzūkijos pokario istorija bei pagarbiai paminėti laisvės kovose žuvę ir po kankinimų, kalėjimų ir tremties išlikę gyvi laisvės kovų dalyviai.

Paliekanti pėdsakus

Bronius VERTELKA

Eugenija ir Vytautas Karčiauskai – profesionalūs dailininkai ir meno galerijos „Pėda“ savininkai

Klaipėdos senamiestyje įsikūrusi dailės galerija „Pėda“ – seniausia, stambiausia ir laiko išbandymams atspariausia tokia meno šventovė uostamiestyje. Ji išsidėsčiusi per du aukštus ir užima nemažą plotą.

Parvilioja gimtinė

Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Gedimino Karaliaus širdžiai malonios Vadoklių lygumos

„Fotografuoti yra pakankamai sunku. Ką ketini įamžinti, čia turi apsispręsti akimirksniu. Kitas dalykas – skulptūra, prie jos gali išstovėti valandas“, – yra sakęs menininkas Gediminas Karalius. Skulptoriaus spalvotų fotonuotraukų paroda „Atsisveikinimas su Vilniumi“ šiuo metu veikia Panevėžio fotografijos galerijoje. Joje užfiksuoti sostinės vaizdai tarp Senamiesčio Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių bei Dailės akademijos, kur G. Karalius profesoriauja.

Trijų menų vakaras

Bronius VERTELKA

Liuda Jonušienė pasirašo Tilės Vakarės slapyvardžiu

Naujojo Tilės Vakarės romano „Bimsas“ pristatymas vyko neseniai duris atvėrusiame Panevėžio pramogų ir prekybos centre „ Babilonas“. Į šventę prie fontano pakvietė jame įsikūręs J.Masiulio knygynas „Mažasis princas“, kuris sugebėjo čia surengti literatūros, muzikos ir videomeno vakarą „ Čia ir dabar“. Kartu tai buvo nuostabi proga menininkams, kūrėjams išsipasakoti, parodyti, jog filmuojama, rašoma, dainuojama ne vien sau.

Žada prikelti medinę Žiežmarių sinagogą

Kukli Žiežmarių miestelio sinagoga šalia buvusios turgaus aikštės Lauros Pačtauskaitės (ELTA) nuotraukos

Viena iš keturiolikos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų Žiežmariuose laukia rekonstrukcijos. Pasak Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos paminklotvarkininko Zenono Sakalausko, dar šįmet ketinama parengti Žiežmarių sinagogos rekonstrukcijos projektą, o kitąmet pradėti šios sinagogos atnaujinimo darbus. Išankstiniais skaičiavimais, pastato rekonstrukcija turėtų kainuoti apie 100 tūkstančių litų. Šalia Vilniaus-Kauno automagistralės esančiame miestelyje sutvarkius senąją sinagogą tikimasi pritraukti į Žiežmarius daugiau kultūros paveldu besidominčių turistų.

Kodėl lietuvius žudyti lengva

Užmiršto nusikaltimo pėdsakais

Pranas Petronis

1. Teroristai gyvena Lietuvoje

Jie čia jau seniai. Jie gyvena tarp mūsų. Jūs gal net sutinkate juos gatvėse, kavinėse, koncertų salėse, restoranuose. Gal net jie ir į teatrą nueina. Juk ir jiems, praskleidus rūtomis puoštą uždangą, knieti pasiklausyti vaginos monologų arba pasižiūrėti, kaip scenoje šopinasi ir fakinasi dvasinėmis paprastutėmis virtę aktoriai. Juk jie tai tikrai kryžiaus ženklu neženklina rūtos. Jie tiki savimi ir tais baisiais pragaro ženklais, kuriais jie pažymi savo velnišką misiją. Kraupu net pagalvoti, bet jie, ko gero, išdrįsta nueiti ir į bažnyčią (kai šv. Mišias transliuoja televizija) ir, atsisukę, žiūrėdami į jus negyvom akim, apsimeta, kad linki jums ramybės. (Tiesą sakant, aš nė kiek neabejoju, kad ne vienas jų net nemirktelėjęs galėtų jums tą „amžiną ramybę“ čia pat vietoje ir suteikti. Taip visai paprastai. Nieotchodia ot kassy (rus. neatsitraukus nuo kasos), – kaip mėgo kartoti mano vienas šmaikštus kolega, kuriam jo darbo vietoje tokia „ramybė“ ir buvo panašiom aplinkybėm suteikta.)

Draugiškas susitikimas su NATO lakūnais iš JAV

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Prof. Ona Voverienė su JAV kariškėmis Zoknių aerodrome

Žinome, kad Lietuvai, įstojus į NATO, tą pačią dieną, į Zoknių aerodromą (Šiaulių r.) atskrido kariniai NATO naikintuvai, kurie pradėjo kontroliuoti ir saugoti trijų Baltijos valstybių oro sienas. Po įvykusio incidento su Rusijos kariniu naikintuvu Su-27, įskridusiu į Lietuvos teritoriją, mūsų visuomenėje, o ir NATO vadovybėje, atsirado skubiai spręstinų klausimų. Vienas jų – kaip greitai patobulinti Baltijos valstybių oro erdvės apsaugą. Šiuo metu Zoknių aviacijos bazėje – JAV karinių oro pajėgų Europoje NATO padalinio Lietuvoje naikintuvai F-16, kurių greitis du su puse karto viršija garso greitį.

Moralios politikos miražai

Petras KATINAS

Pastaruoju metu ne tik dar drįstantys išeiti į viešumą intelektualai, – pora rašytojų, būrelis politologų, – bet netgi koks nors nesusipratęs parlamentaras vis dar užsimena apie moralios politikos būtinumą. Keista, kad apie moralią politiką prabylama netgi iš kairiosios stovyklos. Aišku, tai labai reti atvejai, mat pastarieji dar suvokia, kad apie moralę kalbėti jiems nedera. Per buvimą valdžioje demonstruodama savo „gerus darbus“ nomenklatūra puikiai įrodė savo moralę. Netgi toli pralenkė buvusius savo pirmtakus, valdžiusius sovietmečiu.