Atnaujintas 2005 spalio 19 d.
Nr.78
(1379)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Irakas: žingsnis į demokratiją ar į nežinią?

Petras KATINAS

Balsuoja Irako prezidentas
Džalialis Talabanis

Šios irakietės pirštas
jau pažymėtas cheminiu
mėlynos spalvos rašalu –
ji atiduoda savo balsą
referendume

Referendumo dėl Irako
Konstitucijos biuletenis
EPA-ELTA nuotraukos

Praėjusį šeštadienį savižudžių teroristų terorizuojamame Irake įvyko pagrįstai vadinamas istoriniu visuotinis referendumas dėl būsimosios Irako valstybės konstitucijos projekto. Tam besipriešinantys vietiniai musulmonai sunitai, turėję visą valdžią diktatoriaus Sadamo Huseino laikais, iš anksto skelbė, jog referendumas dėl konstitucijos projekto pasmerktas žlugti, nes, pagal galiojančius įstatymus, sunitams pakanka trijose Irako provincijose iš aštuoniolikos surinkti du trečdalius balsų, prieštaraujančių Konstitucijos projektui, ir tokiu atveju Konstitucija būtų atmesta. O sunitai sudaro daugumą keturiose Irako provincijose. Po amerikiečių ir jų sąjungininkų įvykdytos karinės operacijos Irake ir diktatoriaus S.Huseino nuvertimo, prieš amerikiečius ir laikinąją Irako vyriausybę kovoja dvi pagrindinės jėgos. Pirmiausia sukilėliai, vadovaujami buvusios S.Huseino valdančiosios partijos BAAS aktyvistų. Tai daugiausia buvusios Irako armijos ir saugumo struktūrų karininkai. Šie praradę valdžios postus žmonės verbuoja sunitų jaunimą ir ypač kursto neapykantą amerikiečiams. Todėl šių grupuočių negalima priskirti prie islamiškųjų teroristų, nors ir naudoja tuos pačius kovos metodus. Dabar daugelis arabistų iš didžiausių JAV universitetų kritikuoja prezidentą Džordžą Bušą ir jo administraciją už tai, kad, su jais, kurie puikiai žinojo ir išmanė Irako reikalus, nepasitarus ir neišklausius jų rekomendacijų, BAAS partijos nariams buvo uždrausta užimti valstybines pareigas. Juk iki amerikiečių atėjimo šios partijos nariai užėmė faktiškai visus postus – nuo mokyklų direktorių iki ministrų. Taip pat, Amerikos arabistų nuomone, jokiu būdu negalima buvo paleisti buvusios Irako armijos. Šimtai tūkstančių šios armijos karių liko be jokio pragyvenimo šaltinio. Tiesa, vėliau buvo priimtas sprendimas atleistiesiems iš armijos sumokėti kompensacijas. Tačiau iki to momento jau daug buvusių kariškių įsiliejo į sukilėlių gretas ir pradėjo karą su amerikiečiais ir naująja Irako valdžia. Žinoma, ne visi jie buvo diktatoriaus S.Huseino šalininkai. Antroji pasipriešinimo jėga – tai teroristai iš vietinės „Al Qaedos“, vadovaujami Zarkavio. Šie radikalai islamistai atvyko į Iraką iš daugelio musulmoniškų valstybių. Jie ne tik musulmonai sunitai, bet ir vahabitai, pačios kraugeriškiausios musulmoniškos sektos nariai, ir jos apmulkinti netgi vaikai paverčiami savižudžiais teroristais. Šios musulmonų sektos, kaip ir sunitų, didžiausiais priešais, netgi didesniais nei amerikiečiai ir kiti „kryžiuočiai“, paskelbti šiitai. Šie iš pradžių irgi kovėsi su amerikiečiais, tačiau pastaruoju metu šiitų vadovai suvokė vieną dalyką: amerikiečiai paliks Iraką tiktai tada, kai laimės demokratinius rinkimus ir įsigalios naujoji Irako konstitucija. Irako šiitai, sudarantys gyventojų daugumą, puikiai žino, kad konstituciniam procesui pasibaigus jie įsitvirtins visose valdžios institucijose. Taip pat ir aukščiausiojoje valdžioje.

Taigi Irako šiitai dabar yra faktiškai amerikiečių sąjungininkai ir kartu su Vašingtonu labai suinteresuoti taika ir stabilumu Irake. Tačiau jeigu sunitų pasipriešinimas nebus palaužtas, šiitų kontrolėje liktų tiktai sostinė Bagdadas ir dar keli didžiausi Irako miestai.

O pavojus Irakui virsti antruoju Vietnamu verčia JAV prezidentą Dž.Bušą ieškoti būdų, kaip kuo greičiau išvesti kariuomenę iš Irako. Tačiau dabar to padaryti jis negali, nepaisant savo sumažėjusio populiarumo šalies viduje. Pasitraukimas iš Irako reikštų tik viena – ne tik asmeninį, bet ir JAV pralaimėjimą, ko Vašingtonas jokiu būdu negali sau leisti.

Kad ir kaip žiūrėtume, tačiau jeigu amerikiečiai dabar paliktų Iraką, šalyje su nauja jėga atsivertų įvairaus plauko islamiškųjų ekstremistų teroras, o galbūt ir žiaurus pilietinis karas. Ir ne vienas. Pirmiausia tarp arabų ir kurdų, antras – tarp sunitų ir šiitų. Todėl nėra kitos išeities, kaip tiktai likviduoti ir palaužti teroristinio pogrindžio pasipriešinimą, visų pirma vietinę „Al Qaedos“ atšaką. O su sukilėliais iš buvusios S.Huseino BAAS partijos galima susitarti. Beje, tai jau ir daro laikinoji Irako vyriausybė ir amerikiečiai. Jau dabar kai kurie BAAS partijos aktyvistai gavo gana aukštus postus naujojo Irako administracijoje.

O tam susitaikymo procesui ir įvairių politinių grupių susitarimams daug padės ir naujosios Irako konstitucijos priėmimas bei įteisinimas. To labiausiai ir bijo islamo radikalai visame musulmoniškame pasaulyje. Konkrečiai, JAV sąjungininke laikomoje Saudo Arabijoje, kurios vadovai, žodžiais remdami padėties Irake stabilizavimą, tuo pačiu įvairiais kanalais skiria didžiulius pinigus ekstremistinėms islamistų organizacijoms. Neatsitiktinai vienas iš daugelio valdančiosios Saudo Arabijos princų prieš pat referendumą dėl Irako konstitucijos projekto pasiūlė irakiečiams ir laikinajai vyriausybei, kaip ji turi elgtis ir kokia valstybinė santvarka turi būti naujajame Irake. Tokie Saudo Arabijos princo pamokymai naujosios Irako vyriausybės buvo vienareikšmiai įvertinti kaip grubus kišimasis į šalies vidaus reikalus bei islamistų teroristų skatinimas. Į tokius El Rijado pamokymus Irako vidaus reikalų ministras B.Džeberas be ceremonijų atsakė: „Irakas yra civilizacijos lopšys. Civilizacijos, kuri išmokė žmoniją rašyti ir skaityti. Ir mus rengiasi mokyti kažkoks beduinas, sėdintis ant kupranugario“.

Nepaisant teroristų grasinimų surengti dar neregėtą kruviną puotą Irako referendumo dieną, vietinė vadovybė ir amerikiečiai ėmėsi visų saugumo priemonių. Įskaitant draudimą civiliams gyventojams nešiotis ginklus rinkimų dieną ir važinėti beveik visų rūšių transportu. Kaip ir buvo numatyta, laiku atsidarė šeši tūkstančiai rinkimų apylinkių. Irake, kur gyvena 26 mln. žmonių, balsavimo teisę turi 15,5 mln. piliečių. Taip pat, nepaisant teroristų skelbtos „kruvinosios dienos“, rinkimų dieną buvo nužudyti tiktai penki žmonės ir dar dešimt pagrobta. Irako mastais tai buvo beveik ideali diena. Rinkimuose dalyvavo per 60 proc. visų balso teisę turinčių Irako gyventojų. Tokį rinkėjų aktyvumą labai gerai įvertino JAV prezidentas Dž.Bušas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas pareiškęs, jog nuo šiol prasideda naujas etapas Irako valstybės gyvenime. O JAV ambasadorius Irake Zalmajus Chalzizadas tvirtino, jog balsavimo rezultatai pagreitins ir amerikiečių pasitraukimą iš Irako.

Galutiniai referendumo rezultatai bus paskelbti savaitės pabaigoje. Jeigu konstitucijos projektui bus pritarta, tai jau gruodžio mėnesį turėtų įvykti parlamento rinkimai ir Irakas turi galimybę pagaliau tapti demokratine valstybe, bene pirmąja ne tik regione, bet ir visame arabų pasaulyje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija