|
Ar islamistai kalti?
Azerbaidžano prezidentas Ilmaras Alijevas jaunesnysis bei jo ministrai, ypač Nacionalinio saugumo ministerijos vadovai, ėmė vos ne kasdien skelbti, kad Azerbaidžane labai suaktyvėjo islamistai radikalai, kurie esą kelia pavojų tvarkai ir stabilumui. Teigiama, kad Iranas, kuris dabar vadinamas Irano Islamo Respublika, skiria didžiulius pinigus radikaliai Azerbaidžano šiitų grupuotei. Tie pinigai neva skiriami islamo revoliucijos idėjoms propaguoti mečetėse ir dvasinėse mokyklose. Neseniai Azerbaidžano saugumo pajėgos apsupo Novchano gyvenvietę, kurioje areštavo per 30 asmenų, jau apkaltintų vahabizmu. Jie areštuoti vienoje iš gyvenvietės mečečių. Azerbaidžano valstybinio komiteto darbui su religinėmis organizacijomis pirmininkas Rafikas Alijevas pranešė, jog pastaruoju metu daugelyje mečečių vietiniai ir iš svetur, daugiausia Irano, atvykę mulos vykdo antivyriausybinę ir antivalstybinę politiką bei propagandą.
Valdžios atstovai ir jiems palanki žiniasklaida padėtį Azerbaidžane apibūdina kaip gana grėsmingą. Neva Iranas ir kai kurios kitos islamo šalys suprato, kad rasti bendrą kalbą su Baku dėl islamiškos valstybės sukūrimo nepavyks, ir ėmėsi kitokios taktikos pradėjo kurti šalyje galingą opozicinį-religinį judėjimą. Nors pagal galiojančius įstatymus svetimų valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės neturi teisės vykdyti religinės propagandos Azerbaidžano teritorijoje, įvairių šalių islamistai radikalai toliau plečia agitaciją.
Be abejonės, mulų pamokslai daugelyje Azerbaidžano mečečių labai veikia ne tik religinę, bet ir politinę Azerbaidžano situaciją. Tačiau, pažvelgus atidžiau, matyti, kad Azerbaidžano valdžia ne tiek baiminasi savo šalies iranizacijos ar vahabizmo, kiek vis augančio neoislamistų populiarumo visuomenėje. Tie naujieji islamistų lyderiai jau ne kartą buvo persekiojami, sodinami į kalėjimus, metami iš darbo. Visa tai dar labiau sustiprino jų populiarumą bei įtaką, ir jie laikomi vos ne kankiniais už tikėjimą. O tokius kankinius, tikrus ar tariamus, ypač gerbia musulmonai šiitai, kurių Azerbaidžane dauguma. Naujieji Azerbaidžano musulmonų šiitų lyderiai oficialius Kaukazo dvasinės valdybos vadovus vadina supelijusiais ir parsidavusiais mulomis. Aišku, rinkos reformos bei privatizacija, naujųjų azerbaidžaniečių gyvenimo būdas, kurį naujieji islamistai vadina Vakarų kryžiuočių atnešta nuodėme, suteikia progą dabartinio režimo priešininkams teigti, kad tik jie kovoja už tikrąsias musulmoniškas vertybes ir taip sulaukia visuomenės pritarimo bei paramos.
Viena aišku, kovai su dabartiniu režimu islamistų lyderiai pasirengę labai rimtai. Ir teoriškai, ir praktiškai. Be abejonės, vadinamieji naujųjų islamistų lyderiai savo propagandai prieš dabartinį režimą panaudoja mečetes. Tiesa, Azerbaidžane yra ir pasaulietinė opozicija Nacionalinių demokratų sąjunga. Tačiau, apžvalgininkų nuomone, visuomenėje vis populiaresni darosi nuosaikieji musulmonai, ir todėl per artėjančius parlamento rinkimus tikriausiai taps pagrindine jėga, kuri be jokių revoliucijų gali demokratiniu keliu paimti valdžią.
Tuo tarpu Sąžinės ir religijos laisvės centro vadovas Ilgaras Ibrahimoglu pareiškė: Paskutiniuoju metu mes aiškiai matome valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje tendenciją skelbti informaciją apie neva iškilusį didelį religinio ekstremizmo pavojų. Visuomenei stengiamasi įteigti, kad netrukus vadinamieji religiniai radikalai pradės aktyvią veiklą. Tenka labai apgailestauti, kad ryškėja Andižano scenarijaus kontūrai. Kalbėdamas apie Andižano scenarijų, I.Ibrahimoglu turėjo galvoje Uzbekijos prezidento I.Karimovo įsakymu surengtą susidorojimą su opozicijos demonstrantais. Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas jaunesnysis jau pats užsiminė apie tai,kad prireikus bus panaudota jėga.
I.Ibrahimoglu paskelbtame pareiškime toliau konstatuojama: Nors daugelis ekspertų jau daug metų skelbė, kad šalyje veikia kai kurios radikaliosios grupuotės, valdžios viršūnės visiškai ignoravo tokią informaciją ir religinių valdininkų lūpomis skelbė apie absoliučiai kontroliuojamą situaciją šioje srityje. Dar daugiau, skelbė, jog Azerbaidžane nėra jokių ekstremistinių grupuočių. Ir štai dabar kiekvieną dieną mes girdime apie kažkokias slaptas ekstremistines organizacijas bei grupes, teroro aktų grėsmę ir t.t. Elementari tokių valdžios skelbiamų pavojų analizė aiškiai rodo, kad toks dabartinės valdžios aktyvumas sietinas tik su artėjančiais rinkimais. Pirmiausia skelbiant ir religinę, ir pasaulietinę opoziciją vos ne teroristais.
Viena aišku korumpuota Azerbaidžano valdžia paniškai bijo, kad sostinėje Baku nepasikartotų Tbilisio ir Kijevo įvykiai.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|