Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Proza

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pajūriais pamariais sklinda gėrio šviesa

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Neringos viešosios bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė ir Tomo Mano muziejaus direktorė Vitalija Jonušienė su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi

Bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė ir vyr. bibliotekininkė Irena Jankevičiūtė

Čia taip gražu, didinga, tylu. Viskas dvelkia amžinybe, dideliais toliais. Viskas taip neaprėpiama...
Atrodo, kad Angelai tyliai žengia per Nidos kopas ir siunčia žmogui džiaugsmo ženklus, šypseną...linkėjimus.

(Iš dailininko
Augustino Savickio užrašų)

Neringa, Nida! Kūnui ir sielai atgaivos, įkvėpimo žemė. Čia lankausi kasmet nuo 1959-ųjų. Mačiau, kaip labai keitėsi kurortas, žmonės, grožėjausi jos gamta visais metų laikais. Nemažai galėčiau papasakoti. Tačiau žodžiais neįmanoma apsakyti jūros, marių ir dangaus spalvų, kalnapušių ir palvės kvapo, vėjo muzikos smėlio kopose. Neringa savo sąlyginai ramiu, bet visada slėpiningu žavesiu išsiskiria iš kitų Lietuvos pajūrio kurortų. Čia jaučiama ypatinga aura. Ją suformavo ir skleidžia ne tik nuostabi gamta, bet ir Neringą pamilę čia gyvenantys ir apsilankantys žmonės.

Čia labai turtingas kultūrinis gyvenimas. Štai Neringos 2005 metų vasaros renginių programoje, daug turiningų projektų, festivalių. Tai ir tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ su specialiu Joninių projektu – LTV laidos „Gero ūpo“ finaliniu koncertu Nidos prieplaukoje, kamerinės muzikos ir ekologijos „Nepaklusniųjų žemė“, tarptautiniai IX Tomo Mano, VII kamerinės muzikos „Kuršių Nerija“, chorinės ir vokalinės muzikos „Vox Academia“ festivaliai, „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Renginiai vyko birželio – rugpjūčio mėnesiais daugiausia Nidoje ir Juodkrantėje. Be pramoginių renginių, kurie reikalingi kiekvienam kurortui, buvo daug rimtosios muzikos koncertų, dalyvaujant atlikėjams ir iš Lietuvos, ir užsienio.

Savus įdomius renginius organizuoja ir Neringos kultūros šviesuoliai. 2005 metais įgyvendintas originalus kraštotyros ir meno projektas poetišku patriotinės lietuvių karių dainos pavadinimu „Pajūriais pamariais“. Jį organizavo Tomo Mano kultūros centras (direktorė Vitalija Jonušienė) kartu su Šilutės muziejumi ir Palangos biblioteka. Projekte dalyvavo ir Neringos savivaldybės viešoji biblioteka. Renginiai vyko birželį ir rugsėjį Palangoje, Šilutėje, Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje. Organizuotos išvykos autobusu į pajūrio ir pamario kultūrines, istorines vietoves, tautodailininkų dirbtuves Šilutėje, Petrelių, Suvernų kaimuose, aplankytas Kintų Vydūno kultūros centras, pavaikštinėta Neringos nacionalinio parko dendrologiniu taku.

Renginio „Pajūriais pamariais“ metu Neringos viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta kraštotyros veikla. Neringos kraštotyra glaudžiai siejasi su jos istorija, savita kultūra, papročiais, įžymiais žmonėmis, jų darbais. Bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė džiaugėsi, kad pastaraisiais metais fondus papildė seni spaudiniai apie Kuršių neriją ir jos žmones. Tai J.Ereto „Rėzos santykiai su Goethe“ (Kaunas, 1938), A.Tyruolio „Ten, kur Nemunas banguoja“ (JAV LB kultūros fondas, 1962). Bibliotekoje kraštotyros segtuvuose kaupiami Lietuvos ir užsienio spaudoje publikuoti straipsniai apie Kuršių neriją. Atskiruose segtuvuose kaupiama medžiaga apie žymius krašto žmones: tautosakininką prof. L.Rėzą, dailininkus E.Molenhauerį, P.Domšaitį, E.Jonušą, architektą A.Zavišą, poetes D.Molytę-Lukauskienę, O.Dovidavičiūtę-Pučenią, N.Abrutytę, Nidos metraštininką V.Miliūną, B.Beniušienę, Neringos garbės piliečius daktarą A.Vinkų, ministrą pirmininką A.Brazauską ir kt.

Biblioteka parengė vertingą leidinį „Kuršių nerijos istorijos datų kalendorius“ (sudarė vyr. bibliotekininkė I.Jankevičiūtė). LR Kultūros ministerijai ir Neringos savivaldybei parėmus, 2004 metų kalendorius buvo išleistas ir pristatytas visuomenei. Kraštotyros leidinys sudarytas iš atskirų dalių: „Baltijos jūros, Kuršių marių ir nerijos susidarymas“; „Baltijos jūros vietovardžio kilmė, Kuršių nerijos ir Neringos vardų kilmė, Kuršių marių pavadinimo kilmė“; „Baltijos jūros ir pajūrio pavaizdavimas žemėlapiuose ir jūrlapiuose“; „Bendros žinios apie Kuršių neriją“; „Nida, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Karvaičiai“. Įvykiai nuo akmens amžiaus iki šių dienų kiekvienoje dalyje išdėstyti chronologine seka. Kalendoriuje apžvelgiama Nidos sklandymo mokyklos istorija, kopų apželdintojų Dovydo ir Georgo Kuvertų veikla. Paminėti žymūs kraštiečiai L.Rėza (1776-1840), vokiečių kalbininkas, etnografas, istorikas A.Becenbergeris (1851-1922), Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas, žuvininkystės inspektorius E.V.Berbomas (1786-1865).

Susipažinti su bibliotekoje sukaupta gausia Neringos kraštotyros medžiaga, turtinga bibliografine kartoteka atvyksta žmonės, rašantys straipsnius, knygas, diplominius darbus, disertacijas. Kraštotyros medžiaga yra vertinga kiekvienam besidominčiam šiuo unikaliu Lietuvos kampeliu ir Mažąja Lietuva.

Fondai praturtėjo ir naujais spaudiniais apie Neringą: N.Strakauskaitės knygos „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“ (2001) vertimu į anglų kalbą („The Curonian Spit: The Old European Postal Road“), N.Strakauskaitės „Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas“ (Vilnius, 2005), V.Strauko „Neringa“ (Klaipėda, 2004), R.Krupavičiūtės, J.Saulėnienės „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“ (Klaipėda, 2004).

2005 metų pradžioje bibliotekoje buvo pristatyta Neringos savivaldybės lėšomis išleista neringiškių, dalyvavusių 1991 m. sausio 13-osios naktį taikiame televizijos bokšto gynime, prisiminimų knyga „Baisioji naktis“ (surinko B.Beniušienė, redagavo A.Žemaitytė). Pratarmėje Tomo Mano muziejaus direktorė V.Jonušienė rašo, jog 25 dalyvių prisiminimai atkuria tos nakties atmosferą. Knygos pradžioje pateikta Neringos Sąjūdžio kronika ir 1991 m. sausio 11 d. Sąjūdžio tarybos kreipimosi faksimilė. Negalima be susijaudinimo skaityti kreipimosi žodžių. Knyga suskirstyta į dvi dalis: pirmojoje „Aš liudiju...“ prisiminimų dalyviai savo įspūdžius pasakoja detaliai, reljefiškai, emocingai; antrojoje – „Beginkliai kariai“ liudytojai pateikia po keletą sakinių, atkuriančių bendrą įvykių atmosferą. Prisiminimai turi didelę išliekamąją vertę, nes liudija pajūrio krašto žmonių siekį ginti savo laisvę. Per beveik 15 metų tai yra tik antroji Lietuvoje išleista knyga, atkurianti žmonių prisiminimus apie tą baisiąją naktį, ir pirmoji, kurioje surinkti vieno šalies kampelio žmonių autentiški atsiminimai. O juk tomis dienomis, ypač sausio 13-osios naktį, Vilniuje buvo daug žmonių iš visų Lietuvos vietovių. Kodėl kitur nerenkami liudijimai ir neišleidžiamos panašios knygos? Juk gyvųjų liudininkų kas metai mažėja. Neringiškių iniciatyva yra gražus pavyzdys kitiems mūsų miestams ir miesteliams.

Neringos viešoji biblioteka ir jos filialai gražiai bendradarbiauja su Tomo Mano memorialiniu ir Neringos istorijos muziejais, Nidos vidurine ir Juodkrantės L.Rėzos pagrindine mokyklomis, Juodkrantės parodų bei kultūros namais, Preilos-Pervalkos seniūnija, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ organizuojant kultūrinius renginius. Vien 2004 metais jų buvo daugiau nei 20. Sausio 9 dieną paminėtos L.Rėzos 228-osios gimimo metinės. Dalyviai iš Neringos ir kitų Klaipėdos krašto vietovių tradiciškai susitiko Pervalkoje, prie paminklo įžymiam Mažosios Lietuvos tautosakininkui. Tomo Mano muziejuje įvyko literatūros vakaras „Žiemos skaitymai“, kuriame dalyvavo Z.Gėlės premijos laureatai G.Grajauskas, R.Kmita, M.Valiukas, D.Molytė-Lukauskienė. Pavasarį bibliotekoje neringiškiai susitiko su poete One Baliukone. Buvo pristatyta jos knyga „Ant sapnų tilto“ (skirta Nacionalinei bibliotekų savaitei). Gegužės pabaigoje į Nidą atkeliavo ir „Poezijos pavasaris 2004“. Tomo Mano muziejuje savo eiles skaitė V.Bložė, A.Marčėnas, G.Grajauskas, L.Masytė, R.Stankevičius, neringiškės D.Molytė, O.Pučenia, svečiai iš Latvijos, Estijos. Vasaros pradžioje bibliotekoje buvo surengta Klaipėdos universiteto darbuotojų meninių darbų popietė „Paliekam pėdsakus laike“. Jos metu veikė R.Gorodeckienės dailės kūrinių, A.Siurbio meninių fotografijų, I.Dailidienės karpinių parodos, doktorantė R.Uznienė skaitė savo eiles, muzikavo doc.P.Narušis. Biblioteka dalyvavo Tomo Mano kultūros centro popietėje „Smėlini takai“ ir pristatė parodą „Kuršių nerija spaudiniuose“. Biblioteka Šilutės rajono F.Bajoraičio bibliotekoje kartu su Neringos istorijos muziejumi surengė įdomią parodą „Kuršių nerija senuosiuose atvirukuose“. Jos darbuotojos talkino minėtam muziejui rengiant reikšmingą parodą „Mažosios Lietuvos spaustuvės – lietuviškos spaudos židiniai“, kuri buvo skirta Lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui paminėti. Vėlyvą rudenį Tomo Mano muziejuje surengtas tradicinis literatūros vakaras „Novelės ruduo – 2004“. Be lietuvių, dalyvavo rašytojų iš Vokietijos ir Rusijos.

Žiemą Neringos viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta nauja R.Skučaitės poezijos knyga „Takelis iš naujo“. Balandžio mėnesį Nidos vidurinėje mokykloje, paminint Tarptautinę vaikų knygos dieną ir H.K.Anderseno 200-ąjį gimtadienį, įvyko literatūros popietė „Prisilieskime prie knygos šviesos“. Kaip ir pernai, gegužės gale, „Poezijos pavasario“ dieną, neringiškiai ir svečiai poetai skaitė savo eiles. Vasarą buvo surengta Šilutės dailininko E.Armono tapybos darbų paroda.

Renginiai Neringoje vyksta visus metus, ne tik vasarą. Juos noriai lanko ir vietos gyventojai, ir poilsiautojai. Visi džiaugiasi sakralinės, klasikinės muzikos koncertais ir kitais dvasingais poetiniais renginiais naujojoje Nidos Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčioje, kurioje yra puiki akustika. Kad tik daugiau čia tokių renginių būtų.

Daugelio renginių vienas iš organizatorių ir dalyvių (dažniausiai su Tomo Mano muziejumi) yra Neringos savivaldybės viešoji biblioteka. Trumpai apie ją. 1956 metais Nidoje buvo įsteigta Neringos miesto biblioteka, o 1990 metais ji reorganizuota į Neringos miesto savivaldybės viešąją biblioteką su Preilos ir Juodkrantės filialais. Ilgą laiką biblioteka glaudėsi nepatogiose AB „Klaipėdos pienas“ poilsio namų „Žuvėdra“ patalpose. Prieš ketverius metus biblioteka įsikūrė specialiai rekonstruotose patalpose, joje yra erdvi skaitykla su kompiuteriais ir internetiniu ryšiu. Dažnai užeinu į biblioteką, domiuosi jos veikla, rūpesčiais. Visada matau joje idealią tvarką, maloniai, nuoširdžiai aptarnaujami skaitytojai. O kur dar aktyvus bibliotekos darbuotojų dalyvavimas įvairiuose projektuose, renginiuose. Tai didelis direktorės D.Greičiutės nuopelnas. Už tat ją geru žodžiu mini ir neringiškiai, ir poilsiautojai. Neringos biblioteką pavadinčiau kukliu, bet ryškiu švyturiu, skleidžiančiu kultūros šviesą pajūriais pamariais, taip reikalingą šio nuostabaus krašto žmonėms ir visai Lietuvai. Bibliotekos ir kartu su ja vieningai dirbančių įstaigų darbuotojų bendro darbo ir pasiaukojimo dėka Neringa tampa žinoma ne tik kaip pasaulio gamtos perlas, bet ir kaip Lietuvos bei pasaulio įžymus kultūros židinys. Iš tikrųjų Neringą, ypač Nidą, užsieniečiai pradeda lankyti ir dėl jos kultūrinių, dvasinių vertybių. Mūsų krašto žmonėms, ypač valdžios atstovams, reikia šio kultūros švyturio veiklą vispusiškai remti ir puoselėti. Tai duos didelę naudą ir Neringai, ir visai Lietuvai.

Neringa

© 2005 "XXI amžius"