Atnaujintas 2005 lapkričio 23 d.
Nr.88
(1389)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Politinės
kliūtys religijos
praktikavimui
ir viltys jas įveikti

„Knygas norėčiau
grąžinti Tėvynei...“

Nė mirksnio ryžtis

37-asis „Laisvės
kovų archyvo“
numeris

Nežinomi
lagerio kankiniai

Lietuvos visuomenė
ir teisingumas

Lietuvai reikia
teismo tarėjų

Miunhauzeno
išdavystė

Dėl Lietuvos
Respublikos
Seimo devintosios
kadencijos vienerių
metų darbo
ir neatidėliotinų
politinių sprendimų

Valdžios ir pinigų
nebūna per daug

Aukštyn kojomis

Kariuomenės pradžia

Lietuvos
kariuomenė –
laisvės
ir nepriklausomybės laidas

Norėjęs atkurti
nepriklausomą
Lietuvą

Dėl euro
įvedimo Lietuvoje

Nevykime iš gatvės
muzikantų

Albertas II tapo Monako valdovu

Princas Albertas II
išeina iš katedros
po jo įšventinimo Monako
valdovu ceremonijos

Monako princas Albertas II šeštadienį pagaliau įžengė į Monako valdovo sostą – baigėsi formalusis sosto paveldėjimo procesas, kuris prasidėjo liepą. Princas tapo tikruoju vienos mažiausių Europos kunigaikštystės valdovu.

Keturiasdešimt septynerių Albertas, kunigaikščio Renjė ir Holivudo aktorės Greis Keli sūnus, davė valstybės vadovo priesaiką dar liepą, praėjus trims gedulo mėnesiams po tėvo mirties balandžio 6 dieną. Kunigaikštis Renjė mirė sulaukęs 81-erių. Jis valdė Monaką 55 metus, buvo uolus tikintysis, pasižymėjo tuo, kad daug lėšų skyrė Katalikų Bažnyčiai ir Šventajam Sostui.


Sugebėję prakalbinti medį

Marijona MIELIAUSKIENĖ, Bronius VERTELKA

Rokiškio drožėjų laureatas
vabalninkietis Vidas Jatulevičius

Rokiškyje vyko XII respublikinė medžio drožėjų kūrybos paroda, skirta žymiajam medžio meistrui Lionginui Šepkai atminti. Renginyje, tapusiame tradiciniu, dalyvavo 24 drožėjai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Išaugino didelį būrį meistrų

Siekdama įamžinti L.Šepkos atminimą, Rokiškio rajono savivaldybė ir Rokiškio krašto muziejus nuo 1994-ųjų kasmet rengia respublikines konkursines medžio drožėjų darbų parodas. Tai yra retas reiškinys šalies kultūriniame gyvenime. Rajono savivaldybės lėšomis ir krašto muziejaus darbu bei dosnių rėmėjų parama gyvuojantis renginys rado nišą Lietuvos kultūroje. Jis pradėjo ir kitą naudingą dalyką – respublikinius medžio drožėjų plenerus, kurių tikslas – sukurti skulptūrų parką, skirtą L.Šepkos 100-mečiui.


J.Basanavičiaus premijos laureatas - prof. L.Klimka

Prof.Libertas Klimka
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

2005 metų valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu tapo mokslo istorikas, etnologas profesorius Libertas Klimka, įvertintas už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Valstybinė J.Basanavičiaus premija laureatui bus įteikta tradiciškai Jono Basanavičiaus gimimo dieną, lapkričio 23-iąją, Lietuvos nacionaliniame muziejuje.


Tylus džiaugsmo sruvenimas…

Taida Balčiūnienė

Trys keliai (trys lietuvių liaudyje – magiškas, gera lemiantis skaičius) mane veda susitikti su architekte ir dailininke Taida Balčiūniene. 1959-aisiais mano šeima apsigyveno netoli Ąžuolyno (juk turėjau du mažamečius vaikus ir reikėjo žalumos), o Taida su gausėjančia šeima apsigyveno Vilniuje, Užupyje, buvusiame mūsų bute, kuris skendo žalumoj, nuo kalno tiesiai į Vilnelę galėjai nuriedėti tyro vandenėlio pasisemt. Keičiantis butais iš savo krikštamotės dr. J.Žakovičaitės sužinojau, kad Taida yra jos bendrakursio, t.y. gydytojo Petro Musteikio duktė, per sutuoktuves pasižadėjusi Lietuvai padovanoti dešimt vaikų.


Pajūriais pamariais sklinda gėrio šviesa

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Bibliotekos direktorė
Dalia Greičiutė
ir vyr. bibliotekininkė
Irena Jankevičiūtė

Čia taip gražu, didinga, tylu. Viskas dvelkia amžinybe, dideliais toliais. Viskas taip neaprėpiama...
Atrodo, kad Angelai tyliai žengia per Nidos kopas ir siunčia žmogui džiaugsmo ženklus, šypseną...linkėjimus.

(Iš dailininko
Augustino Savickio užrašų)

Neringa, Nida! Kūnui ir sielai atgaivos, įkvėpimo žemė. Čia lankausi kasmet nuo 1959-ųjų. Mačiau, kaip labai keitėsi kurortas, žmonės, grožėjausi jos gamta visais metų laikais. Nemažai galėčiau papasakoti. Tačiau žodžiais neįmanoma apsakyti jūros, marių ir dangaus spalvų, kalnapušių ir palvės kvapo, vėjo muzikos smėlio kopose. Neringa savo sąlyginai ramiu, bet visada slėpiningu žavesiu išsiskiria iš kitų Lietuvos pajūrio kurortų. Čia jaučiama ypatinga aura. Ją suformavo ir skleidžia ne tik nuostabi gamta, bet ir Neringą pamilę čia gyvenantys ir apsilankantys žmonės.


Poezija bičiuliavosi su muzika, daina ir rudeniu

Vladas VAITKEVIČIUS

Šventės svečiai (iš dešinės):
Vladas Vaitkevičius, Edmundas
Janušaitis, kun. Skaidrius
Kandratavičius ir jonavietis
kun. Jonas Čičirka

Spalio 22-ąją į Jonavą – XVI amžiaus kultūrininko Abraomo Kulviečio, Homero vertėjo Jeronimo Ralio, poeto ir vertėjo Aleksio Churgino, poetų Petro Vaičiūno, Vilijos Šulcaitės ir kitų kūrėjų saulėtekių ir saulėlydžių žemę – dalyvauti rajono poezijos klubo „Šaltinis“ rengiamoje tradicinėje poezijos ir muzikos šventėje „Palydėkim rudenį…“ susirinko poetai iš daugelio Lietuvos vietų. Rajono savivaldybės Kultūros centro Meno galerijoje – nerudeniškai gyva: girdėti pasilabinimai, džiaugsmo šūksniai, o ant grindų pabarstyti čežantys rudens klevų lapai tarsi klausia, kokį dvasingumo ir gėrio grūdą poetai per metus pasėjo žmonių sielose, kokį sunokino kūrybos vaisių. „Šaltinio“ pirmininkė, nepriklausomo Jonavos rajono laikraščio „Alio Jonava“ redaktorė, poetė Irena Nagulevičienė į renginį pakvietė vilniečius Alfredą Naktinį, Vytautą Viskantą, Juozą Elekšį, kauniečius Edmundą Janušaitį, Vladą Vaitkevičių, plungietę Janiną Matevičienę, kėdainiečius Genovaitę Sereikienę, Vitolį Laumakį, Vaclovą Volkų, kun. Skaidrių Kandratavičių iš Paberžės, šmaikštuolę kūno kultūros mokytoją Birutę Lengvenienę iš Rietavo, vepriškį (Ukmergės r.) Vincą Lukšą.


Leidinys apie unikalų gamtos kampelį

Paminėtas Čepkelių rezervato 30 metų įkūrimo jubiliejus

Ornitologas Eugenijus
Drobelis parašė knygą „Čepkeliai“

Didžiausia ir unikaliausia Lietuvoje Čepkelių pelkė gyvuoja tūkstantmečius. Tuo tarpu jos gamtinius lobius saugantis Čepkelių rezervatas paminėjo 30 metų sukaktį.

Čepkeliai tarsi didžioji atradimų žemė tapo daugeliui mokslininkų. Aplinkinių kaimų gyventojų praeitis irgi neatsiejama nuo Čepkelių, kuriuos dzūkai tebevadina Gudo šalimi. Čia anksčiau kaimiečiai ne tik spanguoliaudavo, bet pelkės lygumėlėse pjaudavo šieną, ganydavo gyvulius, o pelkę supančiuose miškuose ir net jos salose grybaudavo.


Archeologijos darbai

Rimutės Rimantienės naujoji knyga
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido žymios archeologės Rimutės Rimantienės knygą „Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“. Praėjusį trečiadienį muziejuje vyko didžiąją šios mokslininkės tyrinėjimų dalį aprėpiančios knygos sutiktuvės ir profesorės R. Rimantienės 85 metų jubiliejaus minėjimas.

Pasak leidėjų, daugybę įdomios informacijos pateikiančioje mokslininkės knygoje publikuojami Šventosios akmens amžiaus gyvenvietės paminklų tyrinėjimai, kuriuos archeologė nuosekliai vykdė net 40 metų. Šie archeologiniai radiniai, saugomi ir eksponuojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje, yra vertingi ir unikalūs europiniame akmens amžiaus paminklų kontekste.


Vertybių ugdomas karininkas

Kpt. Arūnas ALONDERIS

Karininkų šventės akimirka
Kęstučio DIJOKO nuotraukos

Kiekvienas gyvename pagal savo vertybių sistemą. Žmogaus vertybių sistema motyvuoja jo mąstymą ir veiksmus, tačiau daugelis niekada apie tai nesusimąsto.

Vertybių, vado savybių ir įgūdžių ugdymo ir kiti su tuo susiję klausimai išsamiai nagrinėjami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karininko bazinio rengimo


Apie poveikį liudininkams

Petras KATINAS

Prieš dvi savaites įvyko du tarpusavyje lyg ir niekuo nesusieti įvykiai, turintys bendrą esmę. Policija ir kaukėti, kalašnikovais ginkluoti „Aro“ žaliūkai šturmavo baisiausiu nusikaltėliu paskelbto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, namus pakaunės Užliedžių kaime. Esą ta operacija šturmuojant H.Daktaro namus ir jo areštas buvo būtini dėl jo galimo poveikio liudininkams… Automatais ginkluoti kaukėti pareigūnai, pasistatę puolimui tinkančias kopėčias, ropštėsi per aukštas sodybos sienas, tarsi (senais laikais) kryžiuočiai šturmuotų pagonių lietuvių pilį ar (naujais laikais) pultų iki dantų ginkluotų banditų gaują, užsibarikadavusią neprieinamoje tvirtovėje. Šturmuotojams nė motais verkiančios moterys ir vaikai – jie vykdė Vilniuje sėdinčių viršininkų įsakymus (ir užsakymus) užimti „didžiausio nusikaltėlio“ ir jo moteriškos komandos „tvirtovę“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija