Nė
mirksnio ryžtis
Fragmentas iš rengiamo spaudai romano
Vytautas ČEPLIAUSKAS
|
Vytautas Čepliauskas
|
Augustinas Labutis stabtelėjo prie blyksinčios
geležinkelio pervažos, išjungė variklį. Aplinkui tylu, tik vėjas
šiureno pakelės medžių viršūnes, pūstelėdavo pro pravertą mašinos
langelį. Kai prisiminė pokalbį su saugumiečiu, Augustinui vėl smilktelėjo
per širdį. Jis nė sapnuot nesapnavo, kad taip staigiai gali viskas
aukštyn kojom apsiversti. Laiko jam visada stigdavo, visos dienos
buvo perpildytos su kaupu, todėl, gavęs kvietimą į saugumą, nustebo
ir užpyko: vėl ragins stoti į partiją. Kitą dieną, nurodytu laiku,
Augustinas pravėrė tamsiai rudu dermatinu apmuštas duris ir peržengė
saugumiečio kabineto slenkstį.
|