Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Proza

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Apie poveikį liudininkams

Petras KATINAS

Prieš dvi savaites įvyko du tarpusavyje lyg ir niekuo nesusieti įvykiai, turintys bendrą esmę. Policija ir kaukėti, kalašnikovais ginkluoti „Aro“ žaliūkai šturmavo baisiausiu nusikaltėliu paskelbto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, namus pakaunės Užliedžių kaime. Esą ta operacija šturmuojant H.Daktaro namus ir jo areštas buvo būtini dėl jo galimo poveikio liudininkams… Automatais ginkluoti kaukėti pareigūnai, pasistatę puolimui tinkančias kopėčias, ropštėsi per aukštas sodybos sienas, tarsi (senais laikais) kryžiuočiai šturmuotų pagonių lietuvių pilį ar (naujais laikais) pultų iki dantų ginkluotų banditų gaują, užsibarikadavusią neprieinamoje tvirtovėje. Šturmuotojams nė motais verkiančios moterys ir vaikai – jie vykdė Vilniuje sėdinčių viršininkų įsakymus (ir užsakymus) užimti „didžiausio nusikaltėlio“ ir jo moteriškos komandos „tvirtovę“. Atrodė, kad H.Daktaras su savo moteriška šeimos dalimi tapo didžiausiais nusikaltėliais, už prisiplėštus milijonus prichvatizavę kokį nors vieną didžiausių ir prašmatniausių Lietuvoje viešbutį, apiplėšę banką, per sukčiavimą su PVM mokesčiu pavogę milijonus iš valstybės biudžeto ar demaskuoti kaip bjauriausi KGB rezervininkai iš Rusijos spectarnybų, o gal net gudriais būdais sugauti besislapstantys Medininkų ar Sausio 13-osios nusikaltimų vykdytojai. Tačiau ne – H.Daktaras, o netrukus ir dvi „pagalbininkės – nusikaltėlės“ apkaltinti trukdymu liudytojui vykdyti įstatymu jam nustatytas pareigas.

T ą pačią savaitę įvyko kitas „nereikšmingas“ įvykis: ketvirtadienį, lapkričio 7-ąją, Seime buvo sumanipuliuota su prieš dvi dienas jau nuspręsta sudaryti laikinąja komisija Premjero šeimos verslui aiškintis. Valdančioji dauguma, spaudžiama keturių partijų vadų sudarytos Politinės tarybos, spaudžiamos pačio Premjero, atsisakė patvirtinti tą komisiją, t.y. sutrukdydama labai rimtam liudytojui, net pačiam Premjerui, liudyti komisijai. Politinė taryba (iš keturių asmenų) ir jos spaudimui pasidavę Seimo nariai džiaugėsi „pergale“: jų mylimas Premjeras nebus kviečiamas į komisiją, nebus „žeminamas“, nebus kvočiamas kaip liudininkas, jis kaip ir iki šiol galės vaikščioti pakelta galva. Jo mylimos žmonos „verslas“ – prabangusis, už nedidelius pinigus prichvatizuotas viešbutis „Crowne Plaza“ iš tolo švies ne tik sostinei, bet ir visai šaliai. Tegul tai būna pačio sąžiningiausio verslo ir sąžiningiausios verslininkės pavyzdžiai to nesuprantančiai tautai, kaip reikia vystyti didįjį verslą, neturint pinigų arba turint jų labai mažai. Taigi Seimas ir Politinė taryba pasielgė ne tik sumaniai, bet ir labai išmintingai: Premjerui reikėjo bet kokia kaina sutrukdyti liudyti Seimo komisijai. Visai kas kita su „žinomu“ nusikaltėliu H.Daktaru – už trukdymą liudininkui jį reikia bausti visu įstatymo griežtumu, o jeigu reikės, tai nubausime ir už kokį nors kitą nusikaltimą, nes, kaip sakydavo genialusis tautų vadas ir teroro prieš savo sukurtos imperijos piliečius iniciatorius J.Stalinas: „Reikia tik žmogaus, o baudžiamojo kodekso straipsnį jam tikrai pritaikysime“.

Premjeras blaškosi, nebežinodamas, kaip išsisukti nuo opozicijos klausimų dėl savo šeimos verslo skaidrumo: to žmonos (ar tik jos?) mikliai „suveikto“ „Draugystės“ viešbučio. Ar tik ne todėl, kad nukreiptų dėmesį nuo šių dalykų, taip pat „Mažeikių naftos“ reikalų, kurie skendi visiškoje nežinomybėje, ir buvo specialiai sukeltas ažiotažas dėl H.Daktaro. Vien tas faktas, jog šturmuojant jo namus ir vykstant „slaptai“ operacijai ją filmavo ir fotografavo visas divizionas „paparacių“, labai daug ką pasako. Kas juos sukvietė ir pažadėjo sensacingą reginį? Kai kas teigia, o to atmesti negalima, jog generalinis policijos komisaras tokiomis akcijomis kelia savo reitingus, kurių jam gali prireikti. Ypač tada, kai paliks Lietuvos policijos vadovo postą. Kas gi gali paneigti, kad, atėjus palankiam metui, jis neiškels savo kandidatūros į prezidento postą, blogiausiu atveju, į Seimą? Tiesa, tai padaryti nebus lengva. Tokių savo reitingų kėlėjų, ir be V.Grigaravičiaus, – daugybė. Kodėl H.Daktaro namų šturmas vykdytas tarsi būtų kokio nors Osamo bin Ladeno bunkeris, o Finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūnų įvykdytos kratos sukčių, prisidengusių garsių verslininkų vardais, būstinėse dėl milijonų valstybės lėšų pagrobimo pasinaudojant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų vingrybėmis nebuvo sukelta tokio ažiotažo? Ir kodėl dalis suimtųjų PVM grobstytojų buvo paleisti? Negi jie nedarys „poveikio liudininkams“? Bet kaipgi čia trimituosi apie sėkmingą operaciją, jeigu vienas pagrindinių šios nusikalstamos veiklos organizatorių yra dviejų kompiuterine įranga prekiaujančių bendrovių bosas rusiška pavarde, kažkoks Pavelas Petrenka.

Pagaliau A.Brazauskas, nuolat akcentuodamas, jog visas skandalas, susijęs su jo šeimos verslo skaidrumu, liečia tiktai jo žmonos viešbutį, nutyli kai ką svarbesnio. Net neužsimenama, kad tas viešbutis tėra tik sudėtinė kaltinimų dalis. Opozicijai ir pagaliau visuomenei labiausiai rūpi išsiaiškinti, kokie ryšiai tą nelemtą „Draugystę“, jos privatizavimą sieja su Rusijos „Lukoil“. Tokių ryšių atskleidimo labiausiai ir bijomasi. Tokiu atveju galėtų išlįsti į dienos šviesą ir užkulisiniai „Mažeikių naftos“ reikalai. Aišku, A.Brazauskas dedasi, jog labai rūpinasi, kaip kuo brangiau parduoti įmonės akcijas. Juk tam ir buvo išreklamuotas Seimo leidimas pasiskolinti tris milijardus litų „Jukos“ akcijoms išpirkti. Bet kas bus, jeigu tų milijardų nepakaks? Kad taip gali atsitikti, prognozuoja dauguma specialistų ir teisininkų. Akivaizdu, jog Amsterdamo teismas dėl „Mažeikių naftos“ likimo apsispręs jau šio mėnesio pabaigoje. O tas apsisprendimas – beveik aiškus. Akcijos bus parduodamos aukcione, o jas pardavinės ne kas kitas, o Amsterdamo teismo vykdytojai, t.y. antstoliai. Jie ir stengsis gauti kuo daugiau komisinių ir, aišku, didžiausia kaina. Todėl Premjero sumanymas nusisamdyti anglų ir olandų advokatus greičiausiai tėra įprastas pinigų išmetimas vėjais. Lietuvos teisininkai, bent jau tie, kurie nerašo A.Brazausko ir jo žmonos reikalus teisinančių pareiškimų, vienu balsu tvirtina, kad Vyriausybė negalės iškelti „Mažeikių naftos“ aukciono dalyviams kokių nors sąlygų, todėl Vyriausybės galimybės išsireikalauti palankesnių sąlygų yra gana ribotas. Štai kodėl ir buvo Premjero ištraukta „austrų“ bendrovė „Baltic Holding“, kuri tėra tik „Gazprom“ padalinys, specialiai sukurtas „Mažeikių naftai“.

Pagaliau reikalaudamas nutraukti visas kalbas apie jo asmenį, Premjeras ir daugelis socialdemokratų veikėjų labai bijo EBSW veiklą tiriančios Seimo komisijos išvadų. Nesvarbu, kad komisijai vadovauja savas partietis, tačiau ir tas gali neišgelbėti nuo akivaizdžių faktų, kurių nemažą dalį atskleidė „Lietuvos ryto“ žurnalistas A.Dargis. O iš jų aiškėja, kad EBSW ir LKP-LDDP vadų bei KGB veikla buvo glaudžiai susijusi. Juk buvo skelbta, jog EBSW „ryšininku“ buvo buvęs A.Brazausko pavaduotojas ir asmeninis bičiulis antrasis LKP sekretorius V.Beriozovas, buvęs Privatizavimo departamento viršininkas, dabar sudarytos Vyriausybės kancleris Z.Kaminskas, pagaliau ir Lietuvos KGB padalinio šefas Marcinkus. Matyt, todėl Seimo komisija, tirianti EBSW reikalus, taip vangiai narplioja šio vagių koncerno ir LDDP vadų ryšius. Užtat griebiamasi primityviausio šantažo. Visiems žinoma „leidinių grupė“ ir visada laiku ten, kur reikia, atsirandanti televizijos „žvaigždė“ R.Grinevičiūtė jau pateikė publikacijas (ir net TV laidą) apie didžiausių A.Brazausko „šmeižikų“ – Seimo narės R.Juknevičienės ir opozicijos lyderio A.Kubiliaus tariamas „aferas“. R.Juknevičienė kaltinama nedeklaravusi visų savo vyro uždirbtų pinigų, o A.Kubiliaus uošvė, pasirodo, irgi kažką ne taip padarė.

O Prezidentas atsidūrė dar keblesnėje padėtyje. Neliečiamasis Premjeras jam beveik įsakmiai „patarė“: „Valstybės vadovas turi žengti žingsnius, kurie gali šitą netvarką ir chaosą nutildyti“. Pasirodo, netvarka ir chaosas valstybėje kyla tiktai tada, kai užkliudomas pats Premjeras ir jo gyvenimo draugė. Ypač pastaroji. Dėl tos draugės Premjeras pasirengęs viskam. Ir kaipgi kitaip. Juk Tarnybinės etikos komisija nustatė, kad žmona nėra vyrui giminė, todėl vyras neprivalo žinoti ir net nežino, kokiu verslu užsiima jo žmona. Kaip ironizavo Premjero bendrapartietis profesorius Bronius Genzelis, tiesiog „būtų šventvagystė domėtis žmonos turtais“. Ir dar pridūrė, jog gerai, kad „Lietuva – ne musulmoniškas kraštas, kur vyras geriau mirtų, negu prisipažintų, jog yra žmonos išlaikomas“.

Š iaip ar taip, kol kas išpūstas H.Daktaro areš tas laukiamo efekto nedavė. Kalbos apie Premjero verslus ne tik nepritilo, bet dar labiau sustiprėjo. Matyt, prireiks organizuoti dar kokį nors „sukrėtimą“. Na, kad ir panašų į tą, kurį dabar kelia visiems puikiai žinoma „leidinių grupė“, neva demaskuodama amerikiečių milijardieriaus Dž.Sorošo „agentus“. Žinoma tarp tų „agentų“ – ir opozicijos lyderis, nešokantys pagal neokomunistų muziką žurnalistai, nuo valdžios nepriklausomų fondų darbuotojai. O Premjero aiškiai įspaustas į kampą Prezidentas skubos tvarka kreipėsi į tautą, tarsi Lietuvą būtų ištikęs koks cunamis ar kaip Paryžiuje išėjusios į gatves smurtautojų gaujos. Pasirodo, tas cunamis, gavęs „Kristinos“ ir „Algirdo“ vardus, plauna valstybės pamatus. Bent jau tokį pageidavimą, net ultimatumu kvepiantį, buvo pareiškęs A.Brazauskas. Tačiau trumpas, bet pakankamai aiškus Prezidento pareiškimas gerokai nuliūdino patį Sąžiningiausiąjį ir Teisingiausiąjį bei jo partiečius. Prezidentas gi paragino teisėsaugos ir kitas institucijas nedelsiant išsiaiškinti A.Brazausko ir jo žmonos verslo reikalus. Tarp tokių institucijų V.Adamkus paminėjo STT, Valstybės kontrolę ir Turto fondą. Ir pats Premjeras ne kartą teigė mielai atsakysiantis į visus teisėtvarkininkų klausimus. Bet yra vienas gana keblus dalykas, ir jį tikriausiai suvokia pats A.Brazauskas. Apklausti reikės ne tik Premjerą ir jo žmoną, bet ir dar daugiau asmenų, jeigu tik teisėsaugininkai neišsigąs ir rimtai imsis tyrimo. O tie dar nežinia ką gali pasakyti. Vienas jų, buvęs LDDP laikų ministras, jau prakalbėjo. Baisu ir pagalvoti, jeigu atsiras ir kitų, kurie kai ką irgi prisimins. Tokiu atveju nepadės nei „leidinių grupė“, nei jos bosas, nusipirkęs ir Lietuvos žinių agentūrą. Kai kas liko ir dar nenupirkta. Tad kas toliau? Daugelio apžvalgininkų nuomone, A.Brazausko atsistatydinimas neišvengiamas. Tai reikštų, boksininkų terminais kalbant, ne nokdauną, o nokautą visiems socialdemokratams. Juk jie negali net svajoti, kad į Premjero kėdę pasodins savą žmogų. Pirmiausia jie tokio žmogaus neturi. Antra, „darbiečiai“ to neleis. Bet ir V.Uspaskicho gvardija, jeigu pridėtų dar „valstiečių“ ar liberaldemokratų balsus, vargu ar pajėgs surinkti 71 parlamentaro balsą savo kandidatui prastumti. Todėl priešlaikinių rinkimų galimybės irgi negalima atmesti. Be to, jeigu A.Brazauskas pasitrauktų dabar, tai iki Naujųjų metų valstybės biudžetas vargu ar būtų patvirtintas. Štai tada chaosas valstybėje beveik garantuotas. Tad kas gi gali paneigti, jog tuo chaosu suinteresuoti ne tik V.Uspaskichas, K.Prunskienė, labai neaiškius žaidimus žaidžiantis A.Brazausko patarėjas J.Bernatonis, bet ir Maskva?

Jauniaus Augustino piešinys

© 2005 "XXI amžius"