|
Miunhauzeno išdavystė
Baronas Miunhauzenas narsiai stovėjo prie bokšto, o iš viršaus siunčiamos kulkos šokinėjo apie jo kojas. Tai labai panašu į SSRS oficialią poziciją, pagrįstą ir tuometinio SSRS generalinio prokuroro valstybiškai išsakytomis išvadomis, kad sovietų kariškiai į žmones nešaudę. Šaudę ir žmones nušovę sąjūdiečiai bojevikai nuo aplinkinių stogų ir t.t. Melagių šalis įstengia tai kartoti ligi šiol, nes tada tartum išnyksta jos nenykstanti atsakomybė už agresiją ir žudynes. Ieškomus nusikaltėlius ir net Lietuvos teismo nuteistą nusikaltėlį tąsyk patogu slėpti po sparneliu, kaip ir Medininkų žudikus arba Rainių budelį P.Raslaną.
Toks vaizdelis, todėl baronas Miunhauzenas, kartojantis sovietines tezes, yra nuostabus radinys bei autorius. Jo knygą Durnių laivas išleidus rusiškai, į pirmą vietą net viršelyje ir iškeltas būtent sovietų žudikų išteisinimas. Tik jeigu anie melavo apie sąjūdiečius ant stogų, tai šis veikėjas apkaltino Lietuvos pasieniečius. Jie būtent šaudę iš bokšto į bokšto gynėjus. Valera Ivanovas už tokį žuvusiųjų paniekinimą net pateko į teisiamųjų suolą, bet Miunhauzenas neliečiamas. Net konkretus ir baisus kaltinimas Lietuvos pasienio apsaugos tarnybai lieka tartum nuolankiai suvalgytas purvas. Tikslesnį žodį nutylėsiu. To ir verti, visa valstybė.
O vis dėlto kadangi čia jau valstybės likiminiai dalykai, tai Miunhauzeno melagingas liudijimas yra ne šiaip sau pliurpalai, bet valstybės išdavystė. Ne vien iš neapykantos, bet ir už pinigus.
Vytautas LANDSBERGIS
© 2005 "XXI amžius"
|