Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Požiūris
Rinka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Krikščionių demokratų veikla 1920-1926 metų Seimuose

Steigiamojo Seimo Krikščionių demokratų frakcija

Dvasininkai, krikščionys demokratai daug pasidarbavo 1918 metais atkuriant nepriklausomybę, organizuojant ginkluotąsias pajėgas ir atstatant karo nuniokotą kraštą.

Padėtis Lietuvoje 1920 metais

1920 m. balandžio 14-15 d. išrinktame Steigiamajame Seime krikščionių demokratų blokas gavo 59 vietas iš 112, taigi absoliučią daugumą. Tuo metu iš Lietuvos jau buvo išvyti bermontininkai ir raudonoji armija, tačiau karas su Sovietų Rusija dar buvo nesibaigęs. Vyko karas su lenkais, kurie grasino mūsų nepriklausomybei. Ginkluotosios pajėgos jau buvo sukurtos, tačiau jos buvo silpnos. Ypač sunki buvo krašto ekonominė būklė. Apie pusę dirbamos žemės valdę dvarininkai buvo pasitraukę į Rusiją bei Lenkiją. Jų žemės dirvonavo. Valstiečiai daugiausia gyveno kaimuose, jų ūkiai buvo nualinti rekvizicijų, trūko netgi sėklos, dalis trobesių buvo sudeginti, gyvuliai išgrobstyti. Ne geresnė buvo ir pramonės padėtis. Per karą nebuvo remontuojami geležinkeliai ir plentai, tiltai buvo apgriuvę. Trūko mokyklų, mokytojų. Sunkoka buvo rasti netgi raštininką, dalis gyventojų buvo beraščiai. Krašte cirkuliavo vokiečių spausdinami pinigai, kurių vertė kasdien mažėjo. Tuo metu Lietuvos valstybę buvo pripažinusi tik viena Vokietija.

Krikščionių demokratų Seimų darbai

Steigiamasis Seimas susirinko gegužės 15 dieną. Seimo pirmininku buvo išrinktas A.Stulginskis. Jis ėjo pirmininko pareigas iki gruodžio 21 dienos, kada buvo išrinktas prezidentu. Tai buvo aukštos erudicijos asmuo, baigęs Žemaičių kunigų seminariją, Insbruke studijavęs filosofiją ir teologiją. Kunigu įšventintas nebuvo. Dar studijavo Halės universiteto Žemės ūkio institute, kurį baigė 1913 metais. Jis buvo vienas iš Krikščionių demokratų partijos steigėjų, jos pirmininkų.

Svarbiausias Steigiamojo Seimo uždavinys buvo priimti Konstituciją. Birželio 10 dieną buvo priimta laikina konstitucija, o nuolatinę pavesta parengti komisijai, kuriai vadovavo krikščionis demokratas A.Tumėnas. Ji buvo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d. Už ją balsavo tik krikščionys demokratai.

Priėmęs Konstituciją, šis Seimas išsiskirstė. 1922 m. spalio 10-11 d. išrinktame Seime buvo 78 atstovai, iš jų 38 krikščionys demokratai. Gruodžio 21 dieną A.Stulginskį perrinko prezidentu. Už jį ir vyriausybę balsavo 38 deputatai, prieš – taip pat 38. Esant tokiai padėčiai, vyriausybė normaliai dirbti negalėjo ir beveik po metų Seimą paleido. 1923 m. birželio 5 d. išrinktame Seime krikščionys demokratai gavo daugumą. Prezidentu vėl perrinko A.Stulginskį. Seimas dirbo visą kadenciją iki naujų rinkimų, kuriuos laimėjo kairieji, privedę kraštą prie politinės anarchijos.

Krikščionys demokratai valdydami baigė nepriklausomybės karą, įtvirtino nepriklausomybę, atstatė karo nuniokotą ūkį ir pasiekė daug kitų laimėjimų. Svarbiausius iš jų verta paminėti.

1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniumi, atsisakė pretenzijų į Rusijos valdytą Lietuvos teritoriją, padengė dalį karo nuostolių.

1923 m. sausio 15 d. karine jėga išlaisvino Klaipėdą. Po metų Klaipėdos prijungimą pripažino ir sąjungininkai, pasirašydami Klaipėdos krašto konvenciją.

Nustatė sieną su Latvija, Lietuvai priskiriant Palangą, į kurią pretendavo latviai.

Baigė karą su Lenkija, deja, Vilnių atsiimti sukliudė sąjungininkai, kurie, sutriuškinus Želigovskį prie Širvintų ir Giedraičių, pareikalavo sustabdyti karo veiksmus.

1921 metų rugsėjį Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. Po to Lietuvą de jure pripažino nemažai valstybių, o 1922-aisiais – ir didžiosios valstybės.

Didelę reikšmę ūkio atkūrimui ir plėtrai turėjo savų pinigų – lito – įvedimas 1922 metais. Litas buvo padengtas auksu ir tapo viena stabiliausių valiutų pasaulyje. Lito įvedimo iniciatorius buvo Seimo finansų komiteto pirmininkas kunigas Jurgutis. Jis yra ir Lietuvos banko pirmasis valdytojas. Pažymėtina, kad valstybės biudžetas buvo aktyvus. 1922-1926 metais valstybės pajamos buvo 968,72 mln. Lt, o išlaidos – 952,71 mln.Lt. Finansinę valstybės būklę lėmė ir aktyvi užsienio prekyba. 1923-1926 metais buvo eksportuota prekių už 909,5 mln. Lt, o importuota – už 856,6 mln. Lt. Tai leido išmokėti didelę dalį valstybės skolų. Buvo išmokėta skolos Anglijai ir Prancūzijai, sutvarkytas skolų mokėjimas JAV, išpirkta nepaprastoji paskola valstybės gynybai ir didžioji dalis valstybės skolos lakštų.

Vienas aktualiausių uždavinių krikščionims demokratams buvo atgaivinti ir reformuoti žemės ūkį. Seimas 1922 m. kovo 22 d. priėmė įstatymą, pagal kurį didesni nei 80 ha žemės ir didesni nei 25 ha miškų plotai buvo nacionalizuoti ir paimti į valstybės žemės fondą, iš kurio žemę dalijo savanoriams, bežemiams ir mažažemiams. Naujakuriams valstybė nemokamai davė po 90 kvadratinių metrų miško medžiagos trobesiams ir kelis šimtus litų sėklai ir inventoriui įsigyti. 1920-1926 metais buvo išdalyta 511009 ha dvarų žemės ir 347035 ha kaimų žemės išskirstyta į vienkiemius. Buvo sukurtas gyvulių ir pieno ūkis. Lietuvoje prieš karą buvo tik viena kooperatinė pieninė Radviliškyje, o 1926 metais – daugiau kaip 200. Sviesto gamyba padidėjo nuo 53 t per metus iki 1033,7 t.

1923 metais buvo įsteigtos „Lietūkio“ ir „Maisto“ bendrovės, o 1924 metais – Žemės bankas, suvaidinęs svarbų vaidmenį vykstant žemės ūkį. Atstatant ir vykstant žemės ūkį daug nusipelnė kun.M.Krupavičius. Jis buvo žemės reformos iniciatorius ir žemės ūkio ministras 1923-1926 metais.

Nebuvo užmirštas ir žemės ūkio darbuotojų švietimas. Įkurta daug žemės ūkio mokyklų. 1924 metais buvo įsteigta Žemės ūkio akademija. Žemės ūkio ministerija ūkininkų švietimui organizavo apskričių agronomų tinklą.

Nemažai nuveikta kuriant mokyklas. Pradžios mokyklų 1920 metais buvo 1173, o 1926 metais – 2108. Atitinkamai gimnazijų – 40 ir 126. Įsteigta nemažai specialiųjų mokyklų, o 1922 metais – ir universitetas. Tais metais jame buvo 481 klausytojas, o 1926 metais – 3064 klausytojai. Dalį studentų siuntė studijuoti į užsienį.

Minėtini krikščionių demokratų darbai vystant susisiekimą. Jiems valdant įsteigtos 93 pašto įstaigos, nutiesta 2210 km telefono ir telegrafo linijų, pradėjo veikti radijas. Buvo kapitaliai suremontuota pusė geležinkelių, pakeičiant pabėgius, įsigyta nemažai riedmenų, suremontuoti plentai, perstatyta didžioji dalis tiltų.

Jau 1924 metais Lietuvos ūkis pasiekė prieškarinį lygį, nors per karą jis buvo visiškai nualintas. Krikščionys demokratai valdydami padėjo pamatus tolesniam krašto klestėjimui. Jų nuopelnai ypač išryškėja lyginant tuometinius pasiekimus su paskutinio dešimtmečio vyriausybių nesėkmėmis, kai buvo apgriautas žemės ūkis, pramonė, išparduota daug svarbiausių įmonių, valstybė praskolinta.

Algirdas MERKEVIČIUS

© 2005 "XXI amžius"