|
Kartu su visa Europa
Benjaminas ŽULYS
Stipri partnerystė
Europos Sąjunga tvirtai leidžia šaknis į mūsų ir kitų naujų narių gyvenimą. Jau vien ką reiškia milžiniškos išmokos mūsų žemdirbiams, įvairioms organizacijoms. O kur dar kiti ženklūs poslinkiai, rodą, kad mes einame teisingu keliu su kitomis ES šalimis naujakurėmis.
Neseniai Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose (ŽŪR), įvykusiame prezidiumo posėdyje buvo plačiai kalbėta apie Europos kaimo viziją, tuo pačiu ir mūsų šalies kaimo vystymosi kelius, žemės ūkio švietimo bei mokymo sistemos dabartinę padėtį, tikslus ir uždavinius ateityje, ūkininkų konsultavimo tobulinimą šalyje. ŽŪR Kauno plėtros skyriaus vedėja Guoda Burokienė kalbėjo apie kaimo viziją pasibaigus Europos kaimų judėjimų PREPARE susitikimui. Reikia pastebėti, kad Europos Sąjungoje gyvuoja ir kiti patariamieji komitetai kaimo plėtros klausimais. Tai APURE Europos kaimiškųjų universitetų asociacija, ARSE Europos kaimo plėtros ir kaimų atnaujinimo asociacija, BEUC Vartotojų sąjungos Europos biuras, GOGECA Generalinis žemės ūkio kooperacijos komitetas ir kiti, iš viso šešiolika tokių komitetų. Apie kiekvieno patirtį bei veiklą galima kalbėti ir kalbama daug ir analitiškai.
PREPARE programa siekia skatinti tarptautinius kaimo plėtros mainus. Gyvenimas argumentuotai byloja, kad stipriausia ir sėkmingiausia kaimo plėtra ten, kur sukuriamos palankios partnerystės sąlygos tiek nacionaliniame, tiek vietiniame lygmenyje ir kur patys žmonės įsitraukia į tokią politiką. Šioji programa taip pat siekia sustiprinti kaimo visuomenės pasitikėjimą, vietos pareigūnų ir paprastų žmonių bendradarbiavimą. Žemės ūkio ministerijos, ŽŪR specialistai priminė, kad šių metų spalio mėnesį Birštone įvykusiame PREPARE susitikime dalyvavo specialistai iš 21 Europos šalies. Jame, be kitų dalykų, buvo pabrėžta, kad šalių politika ir programos, susijusios su kaimo vietovėmis ir bendruomenėmis, turi būti paremtos vizija, suformuota šioms vietovėms.
Pagrindinėmis vertybėmis laikomos kaimo bendruomenių stabilumas ir tęstinumas, pagarba aplinkai, įtraukiant žmogiškuosius ir kultūrinius išteklius, ir kt. Manoma, kad ateityje kaimo bendruomenėse karta turės keisti kartą, rems viena kitą savo žiniomis. Kaimo bendruomenės turėtų būti patrauklios jaunoms šeimoms, jos gali pasiekti labai aukštą lygį sveikatos, išsimokslinimo srityse, taip pat imtis iniciatyvos dėl viso kolektyvo gerovės. Svarbi ir ekonomika, aplinkosauga, daug kitų dalykų.
Tiesą sakant, gal kyla abejonių, ar vienas, kitas noras, siekis yra išties realūs, įgyvendinami, ypač artimesniu metu. Bet kai kalbama ne vien apie Lietuvą, o apie visą ES, tai galima turėti vilties, kad ne vienas siekis bus įgyvendintas, žinoma, pirmiausia reikia patiems būti aktyviems, iniciatyviems.
ŽŪR Kaimo kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Marija Račkaitienė pastebėjo, kad mūsų šalyje susidarė nepatenkinama padėtis rengiant žemės ūkio specialistus, kvalifikuotus darbuotojus žemės ūkio produktų gamybai. Pastaruoju metu labai sumažėjo rengiamų specialistų, nepakankamas jų praktinio parengimo lygis. Komiteto pirmininkės nuomone, dabartinės mokymo programos labiau skirtos miesto vaikams pritraukti į profesines mokyklas, o šios rengia darbuotojus ne kaimui. Tiek M.Račkaitienė, tiek prof. Antanas Stancevičius atkreipė dėmesį į tai, kad reikia stipriai rengti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tam galima prailginti praktinio mokymo laiką, reikia gerinti mokyklų praktinio mokymo bazę, įtraukti ir darbdavius į praktinį mokymą, už tai jiems mokant atlyginimą. Praktinio mokymo tam tikromis sąlygomis galėtų imtis ir ūkininkai. M.Račkaitienė ypač pabrėžė, kad reikia numatyti lengvatas tiems jaunuoliams, stojantiems į Žemės ūkio universitetą, Veterinarijos akademiją, kurie jau yra įgiję žemdirbių profesijas profesinio mokymo mokyklose, o ūkininkų vaikus priimti be konkurso, jiems stojimo metu pridėti po 4-8 balus.
Plėtros projekto pataisos
Žemės ūkio ministerija yra parengusi šalies kaimo plėtros 2007-2013 metų plano projektą. Jį neseniai aptarė ŽŪR Europos Sąjungos komiteto darbo grupė. Antai ŽŪM projektiniame variante dėl priemonių jaunųjų ūkininkų įsikūrimui sakoma, kad valda, kurioje kuriamas ūkis, turėtų būti ne mažesnė kaip 50 ha, iš jų ne mažiau kaip 30 ha nuosava žemė. O ŽŪR darbo grupė pasiūlė, kad valda, kurioje kuriamas ūkis, turėtų būti ne mažesnės kaip 40 ha, iš jų ne mažiau kaip 10 ha nuosava žemė. Nes manoma, kad jaunajam ūkininkui yra sunku turėti daug nuosavos žemės. Juo labiau kad žemės kaina mūsų šalyje nuolat didėja. Be to, vidutinis ūkis užima 9,1 ha. Kita priemonė projekte Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas irgi susilaukė kai kurių darbo grupės pataisų. Projekte siūloma mažiau palankių ūkininkavimo vietovių šeimininkus, turinčius iki 50 ha žemės, remti 100 proc., turinčius nuo 51 ha iki 100 ha 50 proc., turintiems daugiau nei 100 ha paramos neskirti. Visgi darbo grupė pasiūlė atsisakyti tokių žemės plotų ir išmokų diferencijavimo taip būtų išvengta dirbamos žemės nepalankiose vietovėse apribojimo.
Pirmiausia žinios
ŽŪR Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas profesiniam mokymui Alfonsas Norkus kalbėjo apie žemės ūkio švietimo ir mokymo sistemos tikslus bei uždavinius. Suprantama, kad kaimo plėtra kuo toliau, tuo labiau reikalauja specialistų, kurie atitiktų šių dienų rinkos reikalavimus, turėtų žinių, praktinių įgūdžių. Dera gebėti organizuoti ne vien žemės ūkio produktų gamybą, bet ir jų perdirbimą, realizavimą, diegti ir valdyti naujas technologijas ir kt.
Praeitais metais Lietuvos kaimo gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą sudarė 9, 4 proc., o iš jų žemdirbiai 2, 8 proc. Aukštesnįjį išsilavinimą turintys kaimo gyventojai vidutiniškai sudarė 4, 4 proc., žemdirbiai 2,6 proc. Vidurinįjį išsilavinimą turi 60,3 proc. kaimo gyventojų, iš jų žemdirbiai 57, 6 proc. Pradinį išsilavinimą turi 4, 8 proc. visų kaimo gyventojų, 8, 3 proc. žemdirbių.
Kitoks kaimo verslininkų išsilavinimas. Net 44 proc. šios veiklos žmonių įgiję aukštąjį išsilavinimą, 28 proc. specialųjį vidurinįjį, 18 proc. vidurinįjį, 4 proc. pradinį. Tai byloja, kad kaip kitur, taip ir kaime verslas reikalauja daug žinių, organizuotumo, kitų savybių.
A.Norkus priminė, kad daugiau nei 50 proc. visų Lietuvos kaimo vietovių gyventojų pagrindinis užsiėmimas ir pajamų šaltinis yra žemės ūkio veikla. Tačiau nemažai tų žmonių neturi pakankamai žinių, iniciatyvos. Jų reikia ne vien tiesioginėje žemės ūkio produktų gamyboje, bet ir paisant higienos, gyvulių priežiūros europinių standartų. Žinių, nuovokos stygius labiau išryškėjo šiuo metu, kai reikia tvarkyti dokumentus tiesioginėms išmokoms gauti. Todėl būtina organizuoti vadinamąjį tęstinį suaugusiųjų mokymą. Žemės ūkio rūmai ir yra viena tų organizacijų, kurios užsiima žemdirbių švietimu ši veikla užima net apie trečdalį ŽŪR veiklos. Į ją įeina ir projektai, programos, žemdirbių konsultavimas, kitos sritys. Kaip sakė vyr. specialistas A.Norkus, viena efektyviausių priemonių yra konsultavimas, kuris sudaro net 93 proc. viso mokymo. Vien praeitais metais buvo suteikta per 24 tūkst. įvairių konsultacijų, o per šių metų pirmą pusmetį apie 16500. Kad nebūtų vienos ar kitos painiavos, dubliavimo, jos derinamos su ŽŪM konsultavimo kryptimis. Dar vyksta įvairios konferencijos, seminarai, mokymas pagal programas ir kt. Kaimo žmonių dėmesio susilaukė tokios konferencijos kaip Kaimo moteris lietuviškų tradicijų puoselėtoja, Jaunųjų ūkininkų politikos iššūkiai ir galimybės Lietuvos jauniesiems ūkininkams ir kt. Vyko seminarai apie rapsų konkurencingumo didinimą, sodybinę paukštininkystę, mėsinių galvijų ūkių kūrimą, valstybės bei ES kooperacijos plėtrą, kaimo bendruomenių buhalterijos tvarkymą ir kt.
Reikia imtis ir netradicinės, alternatyvios veiklos, plėtoti kaimo amatų verslus, kaip dekoratyvinę kalvystę, taip pat ekologinę žemdirbystę, kaimo turizmą.
Stiprybės ir silpnybės
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir toliau mažėja kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui.
Dar 2000 metais jų buvo parengta 1080, o šiemet žemdirbiškų profesijų įgis tik apie 600 jaunuolių. Praeitais metais šalies augalininkystėje reikėjo apie 250 naujų specialistų, o parengta tik 132, sodininkystėje, daržininkystėje, gėlininkystėje reikėjo 200 naujų specialistų parengta 83, gyvulininkystėje reikėjo 300, parengta 53, miškininkystėje poreikis buvo 100 parengta 53. Tai nerimą keliantys skaičiai.
Be to, įmonių savininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai, ūkininkai nenori priimti atlikti praktikas būsimųjų specialistų, nes nėra darbuotojų skatinimo už praktiką ir mokymą sistemos. Be to, darbdaviai nieko nemoka praktikantams už atliktus darbus. Dar mažai yra ūkininkų, kurie turi šiuolaikinės našios technikos, jos nenori patikėti naujokams. Todėl praktikantai priversti dirbti pasenusia technika. Smulkesnieji ūkininkai apskritai nenori priimti praktikantų, nes esą su jais daug rūpesčių. Praktikantai dažnai įdarbinamai ne pagal programos reikalavimus, todėl iš tokios praktikos mažai naudos.
Jau ima trūkti traktorininkų, nes jų palyginti mažas atlyginimas, į darbą jie dažnai priimami tik sezono metu. Be to, ir darbdaviai nelabai palankiai žiūri į jaunus, nepatyrusius traktorininkus, į šią specialybę neigiamai žiūri ir jaunuolių tėvai.
Europos kaimo vizijoje gyvuoja ir tokios sąvokos kaip SSGG stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Štai iš stiprybių pažymėtina aukštos kokybės aplinka, saugumas, mažas nusikalstamumas, gražios tradicijos. Iš silpnybių dideli atstumai nuo namų iki darbo vietos, parduotuvių, paslaugų vietų. Galimybės naujų gyventojų pritraukimas, naujovių diegimas. Iš grėsmių galimi nepalankūs klimato pokyčiai, taip pat besitęsiantis gyventojų praradimas, netgi gresiantis išnykimas. Palankios įtakos kaimui gali turėti įsišaknijusi meilė savo gimtajai vietai, kaimiškos profesijos pamėgimas, kiti dalykai.
Kaunas
© 2005 "XXI amžius"
|