|
Prel. M.Krupavičiaus gimimo 120-osioms
ir mirties 35-osioms metinėms
Paminėtas prelato atminimas
Prieš 35 metus, 1970-aisiais gruodžio 4 d., Čikagoje į Amžinybę iškeliavo žymus Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios veikėjas prelatas Mykolas Krupavičius. Jis 1935-1942 metais klebonavo Kalvarijoje. Šia proga čia įvyko minėjimas-konferencija. Šv. Mišias kartu su dviem kunigais celebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis pasakė turiningą pamokslą. Šv. Mišių metu giedojo choras iš Marijampolės, vadovaujamas V.Junevičienės. Šis choras po šv. Mišių pradėjo minėjimą parapijos salėje. Renginio vedėja Kultūros centro darbuotoja pristatė svečius ir pranešėjus: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Kęstutį Žemaitį, istorijos mokytoją V.R.Sidaravičių iš Balbieriškio, Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinį bendradarbį A.Katilių, prelato giminaitę G.Jarumbavičiūtę. Vyskupas R.Norvila susirinkusiesiems sakė, kad, nepaisant silpnos sveikatos, prelatas buvo labai energingas, stiprus savo dvasia ir ragino mokytis iš jo. V.R.Sidaravičius papasakojo apie M.Krupavičiaus paliktus pėdsakus Balbieriškio istorijoje.
Balbieriškyje XIX a. pabaigoje gyveno apie 2400 gyventojų. Gyvenimas buvo gana judrus. Miestelio aikštėje vykdavo eisenos, demonstracijos, mitingai. Didelę įtaką Balbieriškio gyvenimui darė dvaras. Jo ponia prisidėjo prie bažnyčios statybos. 1885 metais spirito varyklos vedėjo šeimoje (motina Rozalija Malinauskaitė-Krupavičienė) pasaulį išvydo būsimasis kunigas. Tėvas buvo mokęsis Belgijoje, motina Balbieriškyje. Šeimą jie sukūrė 1880 metais, kurį laiką gyveno dvaro oficinoje, vėliau persikėlė į brolio ūkį prie Alytaus. Kun. M.Krupavičius dažnai apsilankydavo Balbieriškyje, čia sakydavo įspūdingus pamokslus. Darydamas žemės ūkio reformą, Balbieriškio dvarą atidavė Katalikių moterų organizacijai. Dabar prelatui atminti pastatytas koplytstulpis, alėja pavadinta jo vardu.
Vytauto Didžiojo universiteto prof. K.Žemaitis pasakojo, kaip kun. M.Krupavičius mokėsi Veiveriuose, vėliau mokė mokinius Lomžoje. Jis gyveno gana neturtingai, bendravo su vietos lietuviais. Vėliau mokėsi garsioje Petrapilio dvasinėje akademijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo tarp lietuvių pabėgėlių, organizavo jų šelpimą. Jo veikla nepatiko bolševikams ir jį buvo nuteisę mirties bausme. Politiku tapti jį paraginęs vyskupas A.Karosas. M.Krupavičius dirbo keliose vyriausybėse. Žemės ūkio ministru iki 1926 metų. Pranešėjas pastebėjo, kad per trejus metus reforma buvo atlikta labai gerai, nors matininkai ir neturėjo šiuolaikinių instrumentų. Jei ne ši reforma, sovietų valdžia į Lietuvą būtų atėjusi greičiau, o ne 1940 metais. 1930-1932 metais dirbo Garliavoje, bendravo su ateitininkais, dėstė Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Tuometinei valdžiai nepatiko kun. M.Krupavičiaus sakomi pamokslai, ir vyskupas A.Karosas pataręs jam susilaikyti. Vėliau dirbo Veiveriuose ir 1935-1942 metais Kalvarijoje. Labai rizikuodamas rašė memorandumą dėl vokiečių elgesio su žydų tautybės gyventojais, dėl krašto kolonizavimo. Buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją.
Apie kun. M.Krupavičiaus veiklą užsienyje konferencijos dalyviams pasakojo A.Katilius. Kunigo veikla buvo gana plati. Pranešėjas skaitė jo veikalų ištraukas. Prel. M.Krupavičiaus gyvenimas emigracijoje susideda iš dviejų laikotarpių: Vokietijoje ir JAV. Čia daug rašė, išleido knygą Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje.
Savo prisiminimais apie dėdę dalijosi prelato dukterėčia G.Jarumbavičiūtė. Ji citavo laišką iš Tilžės lyg testamentą (jis dabar yra pas arkivyskupą S.Tamkevičių), kuriame prelatas pareiškė norą po mirties ilsėtis Lietuvos žemėje. Ji sakė, kad šis noras kitais metais išsipildys: palaikai ir vėliava, kuria buvo uždengtas karstas, grįš į Lietuvą.
Minėjimas-konferencija baigėsi filmu apie paskutines prelato dienas Čikagoje.
Antanas JAKŠYS,
LKDP Marijampolės skyriaus pirmininkas
© 2005 "XXI amžius"
|