|
|
Eucharistiniuose
kongresuose šv. Mišios aukojamos ir lauke
Norėčiau pareikšti keletą pastabų dėl XXI amžiuje
(Nr. 91) išspausdinto prof. Gedimino Purlio straipsnio Pamąstymai
po kongreso.
1. Dėl kongrese atliktų giesmių. Pagal Bažnyčios
liturginius nuostatus bei II Vatikano Susirinkimo nurodymus pamaldų
metu atliekamos giesmės; skirtingai negu koncertuose, pirmenybę
turi, chorams vadovaujant, bendras visų pamaldų dalyvių giedojimas
ir Dievo šlovinimas. To buvo siekiama ir Telšių vyskupijos Eucharistiniame
kongrese Švėkšnoje.
|
|
|
Neapgaudinėkime
savęs ir kitų
Rokiškio dekanate yra 19 parapijų, tiek pat gražių
mūrinių bei iš tvirtų rąstų dar prosenelių pastatytų bažnyčių. Šiuo
metu jose dirba tik dvylika kunigų. Obelių Šv. Onos bažnyčios klebonas
kun. Juozapas Kuodis ir Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas
kun. Raimondas Kazlauskas aptarnauja po tris parapijas, kitose kunigai
aptarnauja po dvi parapijas, tik Panemunėlio Šv. Juozapo Globos
bažnyčią aptarnauja vienas, devintą dešimtį skaičiuojantis kunigas.
Žinodamas tokią nelengvą padėtį, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
aplankė daugiau nei pusę šio dekanato bažnyčių. Visose buvo suteiktas
Sutvirtinimo sakramentas, sakomi turiningi, gyvenimo išminties kupini
pamokslai. Vyskupas tikinčiuosius ragino daugiau bažnyčią lankyti,
Dievo, Marijos globa pasitikėti. Taip pat rasti jėgų nugalėti šiandieninius
gyvenimo sunkumus, esamas klaidas.
|
|
|
Privalome
rinkti parašus
Perskaičiusi A.Lelešio straipsnį Laukiame aktyvaus
pritarimo (XXI amžius, 2005 09 23, Nr. 71), drįstu atsiliepti
į galimą diskusiją. Tačiau ar tai bus diskusija, o ne pavienių patriotų
šauksmas? Ar nesame nusivylę nepriklausomybe tikėjimo, doros,
mokslo ir kultūros išniekinimu? Norime suversti visą bėdą sovietmečiui?
Gerai. Bet tame katile ne mes vieni buvome, o dabar pasaulyje
mirties kultūros šaukliais tampame būtent mes! Kodėl? Kodėl ne Rusija,
ne Estija, pagaliau ne kokia kita šalis?
|
|
|
Šv.
Kalėdos tėviškės kaime
Didieji rudens darbai buvo pasibaigę: javai iškulti,
grūdai aruoduose, gyvuliai tvartuose. Ūkininkai darbavosi prie namų.
Skaičiavo dienas, šventė šventes. Tradiciškai buvo gyvenamas Adventas.
Dienos ėjo trumpyn, naktys ilgėjo. Sekmadieniais anksti rytą ūkininkai
ruošdavosi važiuoti į bažnyčią rarotų (Rasokit dangūs iš aukštybių,
debesys lykit lietumi teisybės, tegul sukepus žemė teprasižioja
ir išdaigina mums Išgelbėtoją). Nuo senovės tai susiję su daugybe
įspūdžių, išgyvenimų, nuotykių, net mistikos. Apie tai ir J.Biliūno
garsus Piestupys, kurį nuo mažens mes, vaikai, mokyklose skaitydavome.
Šiuo laikotarpiu kaimo gryčias aplankydavo (vadino kalendra) parapijos
kunigas su zakristijonu, vargonininku, kartais ir su varpininku.
Visiems bažnyčios tarnams ūkininkas duodavo tam tikrą saiką grūdų.
|
|