Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Rinka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ganytojas, matęs tikrą žmonių gyvenimą

Vyskupo Kazimiero Paltaroko gimimo 130-osioms metinėms

Kan. Bronius ANTANAITIS

Vyskupas Kazimieras Paltarokas. Vilnius, 1952 metų gegužė. Tai paskutinė vyskupo nuotrauka

Atlikęs Dievo ir tautos šventą darbą, 1875 m. gegužės 17 d. į Amžinybę iškeliavo vyskupas Motiejus Valančius – didysis žemaitis. Tęsti tą šventą Dievo tautos darbą dieviškoji Apvaizda pažadino vyskupą Kazimierą Paltaroką – didįjį aukštaitį, gimusį tais pačiais metais spalio 22 dieną Linkuvos parapijoje, Gailionių kaime. Tėvai ūkininkai užaugino dukrą Oną ir sūnus Juozą, Kazimierą ir Jurgį. Motina Uršulė – labai dievobaiminga, darbšti, nuoširdi, vaišinga, balsinga. Tėvas Juozas – tvirto būdo, rimtas, turįs didelį žmonių pasitikėjimą, nes renkamas sodžiui atstovauti, blaivus, tiesiakalbis, kalbėti galįs net keturiomis kalbomis. Nepaprastai religingas.

Kad Tėvynėje būtų šviesiau

Algimantas ZOLUBAS

Stasys (Antanas) Ivanauskas (1925 11 11- 2004 12 31)

Lapkričio 11 dieną geografijos mokytojui ir dėstytojui, kraštotyrininkui, Sibiro kankinės Adelės Dirsytės artimam giminaičiui, jos atminimo įamžinimo puoselėtojui Stasiui Ivanauskui būtų sukakę 80 metų. Deja, rytoj, gruodžio 31 dieną, šv. Mišiose Šv.Jono Bosko bažnyčioje Vilniuje minėsime jo mirties pirmųjų metinių sukaktį.

Mane, kaip buvusios Vilniaus I darbo jaunimo mokyklos mokinį, ir S.Ivanauską, kaip tos mokyklos geografijos mokytoją, likimas suvedė 1952 metais.

Paskutinio lietuvio saleziečio Italijoje netekus

A†A brolis jubil. Vincas Petras Aleksandravičius
(1911 10 19 – 2005 11 16)

Brolis Vincas Petras Aleksandravičius

Lapkričio 16 dieną Italijoje, Romos šv. Jono ligoninėje, iškeliavo į Amžinybę salezietis brolis Vincas Petras Aleksandravičius. Spalio 19 dieną buvo sulaukęs 94 metų. Laidotuvių šv. Mišios buvo aukojamos prie popiežiaus Pijaus XI saleziečių instituto esančioje Marijos Krikščionių Pagalbos bazilikoje. Šv. Mišias aukojo saleziečių instituto direktorius kun. Leonardas Mančinis ir administratorius kun. Robertas Tarenzis. Palaidotas lapkričio 18 dieną prie Romos esančiose Gvidonijos saleziečių kapinėse.

Paminėtas prelato atminimas

Prieš 35 metus, 1970-aisiais gruodžio 4 d., Čikagoje į Amžinybę iškeliavo žymus Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios veikėjas prelatas Mykolas Krupavičius. Jis 1935-1942 metais klebonavo Kalvarijoje. Šia proga čia įvyko minėjimas-konferencija. Šv. Mišias kartu su dviem kunigais celebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis pasakė turiningą pamokslą. Šv. Mišių metu giedojo choras iš Marijampolės, vadovaujamas V.Junevičienės. Šis choras po šv. Mišių pradėjo minėjimą parapijos salėje. Renginio vedėja Kultūros centro darbuotoja pristatė svečius ir pranešėjus: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Kęstutį Žemaitį, istorijos mokytoją V.R.Sidaravičių iš Balbieriškio, Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinį bendradarbį A.Katilių, prelato giminaitę G.Jarumbavičiūtę. Vyskupas R.Norvila susirinkusiesiems sakė, kad, nepaisant silpnos sveikatos, prelatas buvo labai energingas, stiprus savo dvasia ir ragino mokytis iš jo. V.R.Sidaravičius papasakojo apie M.Krupavičiaus paliktus pėdsakus Balbieriškio istorijoje.

Pagerbė buvusį vikarą

Gruodžio 18 dieną, sekmadienį, Garliavos bažnyčioje vyko šv. Mišios už prel. Mykolą Krupavičių (1885-1970), kurias aukojo ir pamokslą pasakė Garliavos parapijos klebonas kun. Kęstutis Vosylius.

Po pamaldų minėjimas vyko parapijos salėje. Jį vedė žinomas visuomenininkas Vytautas Vasiliauskas. Pranešimą apie prel. M.Krupavičiaus veiklą padarė J.Daniusevičienė. Kun. M.Krupavičius Garliavos bažnyčioje vikaravo 1930-1932 metais. Jis rūpinosi ne tik dvasiniais žmonių reikalais, bet ir visuomeniniais-socialiniais. Daug dirbo su jaunimu, šelpė vargšus. Jis buvo labai tvarkingas, pareigingas, stropus ir taupus. Kunigo pamokslai buvo kupini gyvenimiškos patirties, racionalūs, argumentuoti. Rūsčią gyvenimo tikrovę patyręs, pats tapo tvirtavalis, krikščioniškos pasaulėžiūros diegėjas.