|
Tikėjimu darykime pasaulį geresnį
Panevėžio vyskupo kalėdinis laiškas tikintiesiems
ir kunigams
Brangūs broliai ir seserys,
sveikinu Jus visus su šv. Kalėdomis, Jėzaus Gimimo švente! Kartu su angelais linkiu Jums ramybės! Šiandien kiekvienos lūpos tegu skelbia: garbė Dievui aukštybėse ir ramybė žemėje žmonėms.
Atkreipkime dėmesį į tai, kad Dievo garbinimas ir žmonių ramybė neperskiriami. Kiekvienas mąstantis žmogus gali atsakyti, kodėl dabar žmonių gyvenime tiek daug neramumų, skriaudų ir neteisybės. Argi ne todėl, kad Dievo garbinimo žmonėse per maža, gyvo tikėjimo ir kasdienės maldos taip tragiškai maža?
Garsusis psichologas Zygmundas Froidas teigia, kad naujaisiais amžiais žmogus patyrė tris didelius pažeminimus ir nusmuko iki gyvulio lygio. Pirmiausia Kopernikas įrodė, kad Žemė nėra Visatos centras. Taigi ir žmogaus nebegalima laikyti visos kūrinijos centru, kaip buvo manoma. Vėliau Darvinas nustūmė žmogų iki gyvuliškos kilmės. Ir pagaliau jis, Froidas, sugriovė žmogaus didybę, teigdamas, kad žmogus negali valdyti net pats savęs, nes jis yra jausmų, aistrų, geismų vergas. Ir atrodo, kad tai tiesa, nes dauguma žmonių gyvena vien kūnu, jausmais. Ir mūsų žiniasklaida beveik vien tai ir skelbia. Atrodo, nei Dievo, nei žmogaus dvasios nebėra...
O kaip iš tikrųjų yra? Pažvelkite, brangieji, apsidairykite aplink. Žiūrėkite: ant altorių žmonių statulos ir paveikslai! Tai šventi žmonės, šventieji! Kas juos sukėlė ant altorių? Tikėjimas! O kiek nežinomų šventųjų ir didvyrių ištvėrė lagerius, kalėjimus, kankinimus?
Pagalvokime: nė vieno procento Žemės gyventojų nesudarė fašistai ir komunistai, išžudę šimtus milijonų žmonių. Nė vieno procento nėra ir dabar užsiimančių terorizmu, nusikaltimais, korupcija! O mūsų, tikinčiųjų, daug daugiau negu vienas procentas! Ir net pavieniai žmonės labai daug gali. Minėjome ugningojo kankinio Alfonso Lipniūno šimtmetį, vyskupo Kazimiero Paltaroko 130 metų jubiliejų. Vieno kunigo Lipniūno ugningo kvietimo užteko, kad Lietuvos jaunimas nepasiduotų okupantų tarnybai. Ir vieno Vyskupo Kazimiero tikybos pirmamokslio užteko, kad per visus komunistinės prievartos metus lietuviai mokytųsi tikėjimo. O ką reiškė vienas Dovydaitis, vienas Šalkauskis, vienas Maceina, Girnius? Tie pasauliečiai išugdė ištisas kartas ateitininkų, Lietuvos inteligentų! Jie visi garbino Dievą, jie visi gyveno tikėjimu!
Šiais Eucharistijos metais iš naujo pajutome Švenčiausiojo Sakramento ir šv. Mišių galingą veikimą. Popiežius Benediktas XVI ne kartą džiaugėsi dažnėjančia adoracija visame pasaulyje. Tai pasaulio atgimimo viltis. Ir Panevėžyje turime amžiną adoraciją.
Per šias Kalėdų šventes ir Jūsų visų nuoširdžiai prašau: savo gyvu tikėjimu darykite pasaulį geresnį! Būkite tikėjimo skelbėjai: kvieskite ir kitus kasdien melstis, kvieskite sekmadieniais ateiti į bažnyčią, kvieskite dažniau priimti sakramentus! Kiekvieną sekmadienį atsiveskite bent vieną naują žmogų į bažnyčią! Tik šitaip galime kovoti už gražesnį gyvenimą, skleisti ramybę.
Angelai šiandien mums linki ramybės. Daug žmonių kalba apie ramybę, linki jos vieni kitiems. Bet to per maža! O mes gyvenkime ramybe, nes Dievas pas mus atėjo. Jis visada pasilieka su mumis. Savo gyvu tikėjimu, savo malda, savo gerais darbais neškime ramybę visiems.
Jonas KAUNECKAS,
Panevėžio vyskupas
© 2005 "XXI amžius"
|