|
Leiskime, kad Jis mus surastų
Šiaulių vyskupo Kalėdų sveikinimas
Viešpaties Gimimo iškilmės dieną tėviškai ir bičiuliškai noriu apkabinti kiekvieną Jūsų, brangūs mano žmonės, visi, Kristų tikintieji. O ypač Jus, mielieji Šiaulių vyskupijos kunigai ir vienuoliai, mano bendradarbiai. Trokštu prisiminti visus kenčiančiuosius kūnu ir dvasia. Šis mano sveikinimas tepasiekia kiekvieną mano, vyskupo, tarnystei patikėtą žmogų.
Viešpaties gimimo džiaugsmas yra susietas ne tik su istoriniu poros tūkstantmečių įvykiu. Šitas džiaugsmas šių dienų džiaugsmas. Šiandienos, kuri apima visus laikus praeitį, dabartį ir ateitį. Džiaugsmas, kuris savo pilnatvę pasieks Velykų rytą. Kalėdos pradeda, tik pradeda tą konkretaus Dievo įsimylėjimo apsireiškimą. Dievas čia pasirodo įsimylėjęs žmogų, visą žmoniją, kiekvieną iš mūsų. Šito įsimylėjimo viršūnė labai konkrečiai pasirodys Viešpaties mirtyje ir prisikėlime. Ne be reikalo senosios liturgijos (o ir šiandien ispaniškai kalbantieji kraštai) Kalėdas vadina Užgimimo Pascha, taip kaip Velykas Prisikėlimo Pascha.
Man nesuvokiamas toks Dievo įsimylėjimo stebuklas. Dievo Žodis, slėpiningas, neperprantamas, nepasiekiamas tapo Kūnu, pasirodė aiškiai, prakalbo suprantamai, tapo paliečiamas, apsigyveno tarp mūsų. Dievas tapo Žmogumi. Šita tiesa turi būti suprantama nedviprasmiškai. Dievas prisiėmė visą žmoniškąją būtį. O joje ir silpnumas, ir pažeidžiamumas, ir ribotumas, ir mirtis. Mes turime Jėzų, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį (Žyd 4, 15), mums pasakys apaštalas, kad išvaduotų mus iš nuodėmės ir padovanotų savo dieviškąją būtį.
Iš tiesų Kalėdų laikas yra Dievo atradimo laikas. Mes turime atrasti Dievą, kuris yra meilė, gailestingumas, tiesa, teisumas. Štai ką nori padovanoti mums mūsų Dievas. Štai kodėl apsigyveno tarp mūsų. Kad parodytų, jog tai įmanoma žmogui. Štai kodėl noriu pakviesti visus ir kiekvieną nustoti Dievo ieškoti ir leisti, kad Jis mus surastų. Ieškodami rizikuojame patekti į savo susikurtų stabų vergystę. Nes ieškome dievo ne tokio, koks Jis yra, bet tokio, kokio mums reikia. O Dievas nori mūsų bendrystės. Tik neužmirškime, kad Jis ne pataikaus mūsiškiams įgeidžiams, o perkeis mūsų troškimus. Susitikimas su Juo gali pakeisti mūsų būtį ir buitį. Tai, žinoma, rizika, bet be šitokios rizikos gyvenimo nebus. Ir baimė kankins. Ir džiaugsmo nepatirsime.
Šių Viešpaties gimimo dienų proga noriu priminti Jums, mano brangieji, maldą popiežiaus Jono Pauliaus II, su kuriuo dar šventėme pernykštes Kalėdas. Ši malda skambėjo tą Kalėdų naktį, kai buvo atidarytos šventosios durys, kai prasidėjo Didysis krikščionybės jubiliejus. Tegul ji paliečia mus ir šiandien:
Prie įsikūnijusio Žodžio kojų sudedame savo džiaugsmus ir savo liūdesius, savo ašaras ir savo viltis. Tik Kristuje, naujajame žmoguje, žmogiškosios būties paslaptis randa savo tikrąją šviesą. Taip, Kristau, atėjęs į Betliejaus grotą, Tu esi viengimis gyvojo Dievo Sūnus. Tavo užgimimas neprilygstamu būdu pakeitė žmonijos įvykių eigą.
Štai tiesa, kurią šią naktį Bažnyčia nori perduoti trečiajam tūkstantmečiui: Dievas tapo žmogumi, kad žmogų padarytų dieviškosios prigimties dalininku.
Tu, Jėzau, esi Kristus ir ant trečiojo tūkstantmečio slenksčio Bažnyčia Tave sveikina, Dievo Sūnau, kuris atėjai į pasaulį, kad sunaikintum mirtį, kad žmogaus gyvenimą apšviestum Evangelija. Tu esi mūsų viltis, Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Tu, kuris esi Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, vesk mus! Tu, atėjęs nuo Tėvo, nuvesk mus Šventojoje Dvasioje pas Jį keliu, kurį Tu vienas žinai ir kurį mums apreiškei, kad turėtume gyvenimo, kad apsčiai jo turėtume.
Tada bus tikros Kalėdos visiems, kai Kristų sutiksim, atrasim, priimsim, suvoksim, kai bendrausim su Juo, o Jis su mumis. Kai mūsų džiaugsmui nieko nestigs.
Prasmingų Kristaus Gimimo švenčių, Dievo palaimintų Naujųjų metų!
Iš širdies visus Jus laiminu
Eugenijus Bartulis,
Šiaulių vyskupas
© 2005 "XXI amžius"
|