|
Skelbia karą naftos produktams
Benjaminas ŽULYS
Jau kuris laikas atvirai reiškiamas nepasitenkinimas dėl naftos produktų, ypač benzino kainų augimo. O kaip žinoma joms didėjant, auga ir kitų produktų kainos, kas turi neigiamos įtakos šalies ekonomikai bei žmonių pragyvenimo lygiui. Be to, deginant iškastinį kurą, į atmosferą išsiskiria žmogaus bei gyvūnų sveikatai pavojingų cheminių junginių, ore sparčiai daugėja anglies dvideginio, kas didina atmosferos vadinamąjį šiltnamio efektą. Benzino išskiriamos dujos taip pat teršia orą. Žinotina ir tai, kad nafta, gamtinės dujos, akmens anglis sparčiai senka ir šių produktų po kurio laiko neliks, jei mokslininkai, žemės ūkio ir kiti specialistai, gamybininkai iš vietinių žaliavų nesukurs vadinamųjų atsinaujinančių energijos šaltinių biokuro. Be to, jis sumažins naftos produktų priklausomybę nuo užsienio šalių.
Kaip teigia Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) agronomas Algimantas Vaičiulis, vietinis biokuras yra žymiai pigesnis už importuojamas kuro rūšis ir 40-80 proc. mažiau teršia orą. Pasak specialisto, Švedijoje jau prieš penkiolika metų pradėta auginti specialiai energetikos ūkiui skirtus gluosninius žilvičius, kurie sparčiai auga ir duoda per metus 15-20 tonų medienos iš hektaro. Dabar tokių augalų plotai šioje šalyje užima apie 20 tūkst. hektarų. Ši mediena naudojama kurui miestų bei rajonų katilinėse. Tokia ūkininkavimo šaka jau susidomėjo ir kai kurie mūsų šalies ūkininkai.
Žinoma, vien žilvičiai situacijos neišgelbės. Dera ieškoti ir kitų būdų energetikos ištekliams įvairinti ir gerinti, taip pat Vyriausybės, kitų aukšto lygio žinybų dėmesio. Kai kas jau daroma. ŽŪR gamybos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Aleksynas sako, kad Europos Komisija priėmė direktyvą, pagal kurią elektros energija ES šalyse 2010 metais iš atsinaujinančios energijos šaltinių turės sudaryti 22 proc.Tam tikslui skiriama 165 milijardai eurų (569,3 mlrd. litų), iš jų bioenergetinei programai 84 mlrd. eurų (289 mlrd. Lt). Europos Parlamentas jau patvirtino direktyvą, kurioje numatyta benziną ir dyzeliną palaipsniui keisti biokuru.
Negalime sakyti, kad Lietuvoje iki šiol nieko nedaroma dėl biokuro panaudojimo pramonėje, kitose ūkio šakose. Kaip pastebi A.Aleksynas, artimiausiu metu bioetanoliui gaminti turėtų būti panaudota apie 30 tūkst. tonų grūdų ir 45 tūkst. t rapsų sėklų. O po penkerių metų bioetanolio gamybai prireiktų 120-130 tūkst. tonų grūdų. Tai būtų toks kiekis, kokį vien šiemet turi supirkti ir nuostolingai parduoti Žemės ūkio ir maisto rinkos reguliavimo agentūra.
Beje, etanolis automobiliuose Lietuvoje buvo naudojamas dar sovietiniais laikais. Jau tada automobilių pramonės specialistai pritarė etanolio maišymui į benziną iki 10 proc. jo tūrio. Tiesa, esama nuomonių, kad etanolis galįs pakenkti automobilių varikliams. Bet, A.Aleksyno ir kitų specialistų tvirtinimu, etanolis nesudegina ir neužteršia kuro purkštukų. Jis iš tikrųjų gali atpalaiduoti teršalus ir nuosėdas, kai jos atsiranda degalų bake bei kuro padavimo sistemoje dėl anksčiau naudoto benzino, dėl jų susikaupimo filtre. Taip gali atsitikti senesniuose automobiliuose. Tereikia pakeisti kuro filtrus, ir problema bus išspręsta. Kai kuro sistema tampa švari, iš karto pastebimas geresnis variklio darbas, teigė A.Aleksynas. Jo žiniomis, ne vienoje užsienio šalyje, kaip JAV, Švedija, automobiliuose yra naudojamas etanolis, ir vairuotojai juo nesiskundžia.
Biokuro gamybai nereikia didelio baltymingumo grūdų, be to rapsai bei kvietrugiai mažiau reiklūs dirvai, tręšimui, augalų apsaugai. Tad ūkininkai galėtų gerą derlių užauginti su mažesnėmis sąnaudomis. Specialistai vis pastebi, kad, naudojant biokurą vietoje įprastų mineralinių degalų, gerokai sumažėja aplinkos teršimas išmetamosiomis dujomis. Dėl etanolyje esančio deguonies išsiskiria mažiau anglies monoksido ir kitų toksiškų cheminių medžiagų, esančių išmetamosiose dujose.
Dabar bioetanolį ir biodyzeliną mūsų šalyje gamina UAB Rapsoila Mažeikių rajone ir Kauno AB Stumbras Šilutės filialas, gaminantis bioetanolį, tinkamą maišyti su natūraliu A 95 benzinu.Tai mažokos pajėgos.
Kokia biokuro nauda žemdirbiams, valstybei? Pirmiausia padidėtų žmonių pajamos, pagerėtų gyvenimo ir darbo sąlygos. Sumažėtų perteklinė javų produkcija. Biokuro gamybos metu gaunamą vertingą šalutinę produkciją rapsų išspaudas, žlaugtus galima panaudoti pašarams. Sumažėtų nedirbamų žemės ūkio paskirties dirvų plotai ir kt. Ypač svarbu, kad bus galima sumažinti nuolat brangstančių naftos produktų importą. Mažiau lėšų reikėtų išspaudų, kitų baltyminių pašarų priedams iš užsienio pirkti.
A.Aleksynas teigė, kad vertingesni augalai biokuro gamybai yra aliejiniai linai, duodantys, kaip ir rapsai, apie 40 proc. aliejaus, dramblažolė, duodanti iki 25 t iš ha sausos masės, dar pas mus mažai žinomi tapinambai, rūgtys, nendriniai dryžučiai, kukurūzai ir kt. Kuro naudotojai jau sunerimę, kad šiemet malkos pabrango apie pusantro karto. Kas bus toliau?
Tad ką daryti, kad būtų suaktyvinta biokuro gamyba? Žemės ūkio ministerijos, ŽŪR specialistai primena, jog jau nuo 2000 metų galioja Biokuro įstatymas. Jame pabrėžta būtinybė, užuot importavus kurą, skatinti gaminti ir naudoti vietinius, atsinaujinančios ir alternatyvios energijos išteklius. Be to, skatinti auginti tokius augalus, kurių biomasė tiktų energetikos reikmėms. Bet ŽŪR skyriaus vedėjas A.Aleksynas, kiti specialistai mano, kad įstatymas neveikia. Kai kurių nuomone, tikriausiai veikia ir sunkiai pastebimos naftininkų jėgos, jaučiančios, kad, pradėjus naudoti biodegalus, dalis jų pelno gali nutekėti kitur.
Rezoliuciją Vyriausybei dėl biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo priėmė Lietuvos Seimas. Rezoliucijoje gausu tokių sąvokų kaip paankstinti, sudaryti, remti, pasiekti, skatinti, skirti. Panašių dokumentų buvo priimtas ne vienas. Gal šis kartas padės?
© 2005 "XXI amžius"
|