|
Rašytojas, juokęsis pro ašaras
Marytė GUSTAINIENĖ,
Kauno V.Kudirkos vidurinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Su Kaunu siejamas nemažas rašytojo Balio Sruogos gyvenimo laikotarpis. Galima teigti, kad tai yra brandžiausias B.Sruogos kūrybos tarpsnis. Per 15 darbo metų jis paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų. Žaliakalnyje, Ramiojoje g. 9 (dabar B.Sruogos g. 21), 1938 metais Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė pasistatė namą. Jame su dukra Dalia gyveno iki 1940 metų. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, rašytojas čia praleido paskutiniąją gyvenimo vasarą jau vienas (žmona ir duktė dar 1944-ųjų rudenį, norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus). Kaip teigia muziejaus vedėja Angelė Galnaitytė, šioje vietoje 1966 m. spalio 1 d. valdžios sprendimu įkurtas rašytojo B.Sruogos ir istorikės V.Daugirdaitės-Sruogienės muziejus. 1967 metais pirmą kartą B.Sruogos duktė Dalia Sruogaitė-Bylaitienė (Bylienė) aplankė tėvų memorialinį muziejų.
Muziejaus vedėja A.Galnaitytė ir muziejininkė Birutė Glaznerienė papasakojo, kad B.Sruogos vardas ir šiandien dažnai minimas: organizuojamos parodos, konkursai, rengiamos tradicinės Poezijos pavasario šventės, minimos rašytojo gimimo ir mirties metinės. Kiekvienais metais vasario 9-ąją minimos B.Sruogos gimimo ir istorikės V.Daugirdaitės-Sruogienės mirties metinės (šiemet bus devyneri metai, kai ji mirė).
Gražia tradicija tapo B.Sruogos gatvės gyventojų organizuojamos šventės. Senieji gatvės gyventojai prisimena gatvės kūrimosi istoriją, sklypų pirkimą, namų statybą, aplinkos tvarkymą. Viena tokia B.Sruogos gatvės šventė vyko pernai birželio 5 dieną. Nemokamai organizuotame renginyje dalyvavo apie 70 lankytojų, garbingų svečių, tarp jų Grinčiupio seniūnas Ričardas Rusteika, miesto mero pavaduotojas kultūros reikalams Jonas Jučas, vyskupas Juozas Preikšas, Šv. Antano bažnyčios klebonas kun. Vytenis Vaškelis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, aktorius Saulius Bagaliūnas, poetai Liudas Gustainis, Vaiva Kuodytė ir kiti.
B.Sruogos gatvės istoriją pasakojo senieji gatvės gyventojai Augustas Penčyla, Algimantas Daniulaitis, klausytasi Algirdo Mikučiausko atsiminimų įrašo. Vyskupas J.Preikšas džiaugėsi neseniai tapęs šios gatvės gyventoju ir linkėjo visiems Dievo palaimos. Šv. Antano bažnyčios klebonas kun. V.Vaškelis, matydamas šiandienę padėtį, žmonių nerimą dėl rytdienos ir daugumos širdis valdantį materialinių gėrybių geismą, pabrėžė žmonių dvasinio bendravimo svarbą.
Muziejaus rinkinį sudaro rašytojo B.Sruogos, istorikės V.Daugirdaitės-Sruogienės ir teatrologės D.Sruogaitės muziejinės vertybės: rankraščiai, laiškai, knygos, memorialiniai daiktai, spauda, spaudiniai, meno kūriniai, dokumentai, fotografijos. Vieni svarbesnių muziejaus eksponatų B.Sruogos parsivežti iš Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio švarkelis, dubenėlis ir pypkė. Išlikę Balio ir Vandos Sruogų svetainės baldai.
Gražus pastatas (tačiau jam šiuo metu labai reikalingas restauravimas), sodas, gėlynas visa tai buvo ir tada, kai šioje sodyboje gyveno rašytojas su šeima. Namo viduje dvelkia ramybe ir kūrybine dvasia. Tyla, tik pro langus veržiasi vidun nedrąsus saulės spindulys. Muziejaus lankytojai turi galimybę pavaikščioti B.Sruogos pėdomis, pajusti to laikotarpio dvasią per jo daiktus. Kruopščiai įrengtas ir istorikės V.Daugirdaitės-Sruogienės kambarys. Knygų spinta, asmeniniai daiktai, dukrelės Dalios nuotraukos. Visa tai byloja apie gražios šeimos nuostabiai praleistas valandas, dvasinę giminystę. Tačiau ir šiuos kambarius reikia remontuoti.
2001 metais, prisimenant štuthofiečius, į Balio ir Vandos Sruogų muziejų buvo atvykusi D.Sruogaitė su savo dukra Aušrine. Beje, Aušrinė išvertė B.Sruogos Dievų mišką į anglų kalbą, kad rašytojas būtų žinomas pasaulyje. Tai vienas savičiausių XX amžiaus lietuvių literatūros kūrinių. Jame ne tik žmogaus, bet ir visos tautos kančia ir dvasinis išdidumas. B.Sruoga pirmiausia ir prisimenamas kaip Dievų miško autorius. Šiandien jo namus būtinai reikia remontuoti, žalios pastato sienos jau visai išbluko. Mediniai vartai, ant kurių pakabintas užrašas Balio ir Vandos Sruogų memorialinis muziejus, byloja, kad čia laukiami lankytojai, kad reikalinga tautos šviesuolių pagalba.
Ne ką geresnė padėtis ir B.Sruogos gimtinėje Baibokuose (Biržų r.), kur 1896 m. vasario 2 d. ir gimė būsimasis rašytojas. Šiaurės Lietuvoje išsidriekusioje B.Sruogos gimtinėje visiška ramybė ir tyla. Dviejų šimtų metų senumo sodyboje belikęs dviejų galų namas, dvi klėtys, didžiulis sodas. Jame, kaip teigia rašytojo giminaitė Birutė Sruogaitė, apsigyvenę žalčiai, o naktimis bliauna stirnos. Šimtamečių liepų drevėse peri pelėdos, jauniklius veda vanagai. Tokių sodybų Lietuvoje yra tikrai nedaug.
Apie rašytojo vaikystę, praleistą Sruogynėje, rašė A.Samulionis knygoje Balys Sruoga. Rašytojas mylėjo savo gimtinę ir, radęs laisvo laiko, visada skubėdavo aplankyti savo artimųjų kiek griežtoko tėvo ir švelnios motutės, pabendrauti su kaimynais, išlenkti sklenyčią biržietiško alaus, pašposyti ir pašėlti. Prisimindama savo močiutės Salomėjos pasakojimus (ji buvo Balio brolio Aniolo žmona), B.Sruogaitė sako, kad tai buvo labai įdomi asmenybė: tai jis visus linksmina ir juokina, tai, žiūrėk, vaikšto po sodą visas susimąstęs.
Po rašytojo tėvo mirties sodyba atiteko jo broliui Aniolui. Jis vienintelis buvo nebaigęs mokslų ir nuo mažens mokėsi ūkininkauti. Aniolas su Salomėja susilaukė trijų vaikų: Algirdo, Vytauto ir Aniolo.
Šios sodybos neaplenkė karas ir trėmimai į Sibirą. Likęs be šeimininkų namas ir kiti pastatai buvai labai suniokoti, nes sodyboje gyveno svetimi žmonės. Jie vieno trobos galo sienas ardė ir degino šildė kitą namo galą. Išėję į žmones brolio Aniolo vaikai suremontavo suniokotus namus. B.Sruogaitė pasakoja: Sovietmečiu, 1964 metais, Lietuvos kultūros ministerija, mano močiutei Salomėjai sutikus, šiame name įrengė muziejų. Tam reikalui buvo paskirtas kambarys šalia svečių seklyčios. Muziejus buvo gausiai lankomas, apie tai byloja svečių knyga. Nuo to laiko namai nebuvo remontuojami. Jei ir būdavo skiriamos lėšos, tai jos tik maža dalimi pasiekdavo adresatą. Išdažytos grindys, išklijuotos apmušalais sienos...
B.Sruogaitė teigia, kad sodyba dabar atrodo labai sunykusi. Klėčių, statytų 1872 metais, stogai keisti prieš 60 metų. Kai nėra stogo, visas trobesys pūva. O namas irgi ne jaunesnis. Pasak rašytojo giminaitės Birutės, tiesiog šaukte šaukiasi pagalbos
Baigia išgriūti pamatai; pro suskilusį stogą bėga į vidų upeliais vanduo, dėl to supuvo grindys, įlinko lubos tiesiog širdį draskantis vaizdas...
Matydamas tokią padėtį, B.Sruogos sūnėnas Vytautas Boleslovas Sruoga įkūrė Balio Sruogos paramos fondą (kodas 192042778). Tai buvo prasmingo darbo pradžia atstatyti rašytojo gimtinę. Jam mirus, kaip paveldėtoja B.Sruogaitė perėmė tėvo pradėtą darbą. B.Sruogaitė pasakoja: Jaučiu didelę moralinę pareigą kiek įmanoma atstatyti rašytojo gimtinėje esančius pastatus. Preitą vasarą, padedant mano pusbrolių šeimoms, konservavome stogą planuojame jį šiemet pakeisti.
Pakeitėme namo instaliaciją, keitėme supuvusias tvoras, pjovėme senus supuvusius medžius. Nemoku apsakyti moralinio pasitenkinimo, kai matau, kaip aplinkui viskas gražėja, tegul po truputį, bet į priekį! Nedaug rasime Lietuvoje tokių trobų, kurių kaminas turi duris (ten rūkydavo mėsą ir virdavo alų). O ko verta milžiniška krosnis, ant kurios galėjo miegoti keturi žmonės!
Visa tai yra tautos istorija. Rašytojas, publicistas, kritikas, dramaturgas ir nuostabus žmogus Lietuvai atidavė visą save. Jis juokėsi pro ašaras memuarų knygoje Dievų miškas, jis buvo svajotojas simbolistas savo jaunystės poezija, jis buvo negailestingas kritikas savo ir kitų kūrybai. Jis buvo puikus tėvas (apie tai byloja nerūpestingą vaikystę turėjusios dukros Dalios nuotraukos), šeimos žmogus.
B.Sruogaitė, pavarčiusi svečių knygą, liūdnai atsidūsta: Ateityje, tikiuosi, niekas neberašys tokių įrašų:
kaip gaila, kad taip apleisti didžio rašytojo namai
Pasakytomis ir nepasakytomis mintimis B.Sruogaitė kreipiasi į visuomenę ir tikisi pagalbos atstatant B.Sruogos gimtinę bei restauruojant Sruogų namą Kaune (sąskaitos Nr. LT637044060003406574, AB Vilniaus bankas). Žmonės, kurie dar nepervedė 2 proc. pajamų mokesčio, gal galėtų juos skirti Balio Sruogos paramos fondui? Lieka viltis, kad pagalbos bus sulaukta, lieka tikėjimas, kad tautai svarbi jos praeitis, istorija, kultūros pamatas.
© 2006 XXI amžius
|