|
Likimo
dovanos
Balio Sruogos 110-osioms gimimo metinėms
Marija MACIJAUSKIENĖ
|
Pas Micutus Olesine prie Lodzės.
Iš kairės į dešinę sėdi: Marcelė Micutaitė,
teta Vanda Paulavičiūtė-Micutienė,
Olenka Micutaitė. Už jų L.Micuta,
B.Sruoga ir V.Krėvė, priekyje
Dalia Sruogaitė
|
Eini gyvenimo keliais, sutikdamas ir prasilenkdamas
su daugybe žmonių, kaip senovės lietuvių giriose medžių. Vieni
tarsi rodyklėlės, kiti kupini bekompromisės liepsnojančios meilės,
bet pagal palanges, palei kelius vyniojasi lyg klastingos angys,
apgavystėm ir piktu pavydu apsiginklavę žygeiviai. Jiems nė motais,
kad pamynę sąžinę (tik kažin ar ją turi) sugraužia kitų kasdienybę
ir ateitį. Visiems valia augti po Viešpaties padange, tik ne visi
suvokia ar nenori suvokti, jog privalo Žemėje palikti šviesos ženklus,
taurumo ir vilties ženklus, kad galėtų ateinančios kartos, juos
išvydusios, irgi auginti gėrio rasodą.
|
|
Buvo
gabus ir perspektyvus dramaturgas
Danutė MARCINKEVIČIENĖ
|
Raimundas Samulevičius
|
1981 m. vasario 2 d. Vilniuje, Gedimino prospekte,
aukštas pareigas užimančio saugumiečio Ričardo Vaigausko bute buvo
nušautas kaunietis rašytojas dramaturgas Raimundas Samulevičius.
Teisiamas R.Vaigausko žentas A.Bacevičius įrodinėjo, jog uošvio
ginklą palaikė žiebtuvėliu, todėl spragtelėjo ir netyčia pataikė
R.Samulevičiui į akį
A.Bacevičius tarnavo desantininkų dalinyje,
tuo metu buvo neseniai grįžęs iš sovietinės armijos. Už nužudymą
jis buvo nuteistas trejus metus kalėjimo. Bausmę atliko Kybartuose.
Aurelijus Bacevičius mirė nesulaukęs 43 metų tiek pat, kiek ir
nužudytasis R.Samulevičius. Tuo metu R.Samulevičius kalbėjo telefonu
su akademiku Jonu Lankučiu ir buvo spėjęs pasakyti, iš kokio buto
kalba. Kai nutrūko pokalbis, J.Lankutis paskambino į nurodytą butą.
Neliko nieko kita, tik iškviesti miliciją ir aiškinti, jog nušovė
netyčia. Tardytojas buvo Egidijus Bičkauskas, o teisiamojo advokatas
Kazimieras Motieka.
|
|
Rašytojas,
juokęsis pro ašaras
Marytė GUSTAINIENĖ,
Kauno V.Kudirkos vidurinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Su Kaunu siejamas nemažas rašytojo Balio Sruogos
gyvenimo laikotarpis. Galima teigti, kad tai yra brandžiausias B.Sruogos
kūrybos tarpsnis. Per 15 darbo metų jis paskelbė 14 grožinės ir
mokslinės literatūros knygų. Žaliakalnyje, Ramiojoje g. 9 (dabar
B.Sruogos g. 21), 1938 metais Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
pasistatė namą. Jame su dukra Dalia gyveno iki 1940 metų. Grįžęs
iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, rašytojas čia praleido paskutiniąją
gyvenimo vasarą jau vienas (žmona ir duktė dar 1944-ųjų rudenį,
norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus).
Kaip teigia muziejaus vedėja Angelė Galnaitytė, šioje vietoje 1966
m. spalio 1 d. valdžios sprendimu įkurtas rašytojo B.Sruogos ir
istorikės V.Daugirdaitės-Sruogienės muziejus. 1967 metais pirmą
kartą B.Sruogos duktė Dalia Sruogaitė-Bylaitienė (Bylienė) aplankė
tėvų memorialinį muziejų.
|
|
Liudas
Dovydėnas: mums artimas ar tolimas rašytojas?
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
|
Liudas Dovydėnas
|
Liudas Dovydėnas (1906 01 14-2000 07 04), produktyvus
rašytojas ir žurnalistas, gyveno beveik visą XX amžių, kurio svarbiausi
įvykiai vienaip ar kitaip koregavo jo buitį ir būtį, formavo vertybių
sistemą, brandino asmenybę.
Būsimasis rašytojas gimė Trumpiškio kaime (Čedasų
parapija, Panemunio vls., Rokiškio r.). Tai nedidelis kaimelis,
kuriame gyveno vieni Dovydėnai. Iki Čedasų buvo tik pusantro kilometro.
Kai reikėjo eiti į mokyklą, tėvas padirbo medpadžius; ne paprastus
padą išdrožė iš liepos medžio. Motina liepė saugoti, kad kuo ilgiau
galėtų jais avėti. Dabar jau niekas nebepasakys, ar to apavo užteko,
kol baigė Čedasų pradžios mokyklos trečiąjį skyrių. Nepamirštamas
liko mokytojas Tamošaitis, pastebėjęs berniuko literatūrinius gabumus.
|
|