Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Pasaulis
Skliautai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nepriklausomoje Lietuvoje teisiami laisvės kovotojai

Marius KUNDROTAS,

politikos mokslų doktorantas

Algirdas Petrusevičius

Stebėdamas politinį ir visuomeninį mūsų valstybės gyvenimą, vis dažniau pasijunti, tarsi gyventum iškreiptų veidrodžių šalyje. Čia sužinai, kad prieštaringai vertinamas užsienietis milijardierius tampa mūsų demokratijos ir valstybingumo garantu, čia KGB rezervininkai ir LKP sekretoriai tampa valstybininkais, čia po visai Lietuvai paviešintų kriminalinio turinio telefoninių pokalbių išteisinami „abonentai“. Didžiausia, jei ne vienintele žmogaus teisių gynėjams rūpinčia problema yra lytiniai iškrypėliai, gaunantys milijonines pašalpas iš mokesčių mokėtojų kišenės pačios Vyriausybės nurodymu. Visos likusios visuomenės teisės, pasirodo, nieko vertos. Ne tik teisės, bet ir nuopelnai.

Provokacija prieš sovietinių laikų disidentą?

Suimtas ilgametis sovietinių lagerių politinis kalinys, buvęs Seimo narys, lietuviško automatinio ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius. Dar keisčiau, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai šį žmogų sulaiko jau nebe pirmą kartą. Redakcijos žiniomis, davę sankciją A.Petrusevičiaus suėmimui pareigūnai bando vaizduoti nežinantys šio tragiško likimo asmens, laisvės kovų dalyvio, biografijos.

Buvo gabus ir perspektyvus dramaturgas

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Raimundas Samulevičius

1981 m. vasario 2 d. Vilniuje, Gedimino prospekte, aukštas pareigas užimančio saugumiečio Ričardo Vaigausko bute buvo nušautas kaunietis rašytojas dramaturgas Raimundas Samulevičius. Teisiamas R.Vaigausko žentas A.Bacevičius įrodinėjo, jog uošvio ginklą palaikė žiebtuvėliu, todėl spragtelėjo ir netyčia pataikė R.Samulevičiui į akį… A.Bacevičius tarnavo desantininkų dalinyje, tuo metu buvo neseniai grįžęs iš sovietinės armijos. Už nužudymą jis buvo nuteistas trejus metus kalėjimo. Bausmę atliko Kybartuose. Aurelijus Bacevičius mirė nesulaukęs 43 metų – tiek pat, kiek ir nužudytasis R.Samulevičius. Tuo metu R.Samulevičius kalbėjo telefonu su akademiku Jonu Lankučiu ir buvo spėjęs pasakyti, iš kokio buto kalba. Kai nutrūko pokalbis, J.Lankutis paskambino į nurodytą butą. Neliko nieko kita, tik iškviesti miliciją ir aiškinti, jog nušovė netyčia. Tardytojas buvo Egidijus Bičkauskas, o teisiamojo advokatas – Kazimieras Motieka.

Liudas Dovydėnas: mums artimas ar tolimas rašytojas?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Liudas Dovydėnas

Liudas Dovydėnas (1906 01 14-2000 07 04), produktyvus rašytojas ir žurnalistas, gyveno beveik visą XX amžių, kurio svarbiausi įvykiai vienaip ar kitaip koregavo jo buitį ir būtį, formavo vertybių sistemą, brandino asmenybę.

Būsimasis rašytojas gimė Trumpiškio kaime (Čedasų parapija, Panemunio vls., Rokiškio r.). Tai nedidelis kaimelis, kuriame gyveno vieni Dovydėnai. Iki Čedasų buvo tik pusantro kilometro. Kai reikėjo eiti į mokyklą, tėvas padirbo medpadžius; ne paprastus – padą išdrožė iš liepos medžio. Motina liepė saugoti, kad kuo ilgiau galėtų jais avėti. Dabar jau niekas nebepasakys, ar to apavo užteko, kol baigė Čedasų pradžios mokyklos trečiąjį skyrių. Nepamirštamas liko mokytojas Tamošaitis, pastebėjęs berniuko literatūrinius gabumus.

Į 101-ąjį gimtadienį – su nauja knyga

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Ona Mikulskienė per savo 100-ąjį gimtadienį

Prof. Vytautas Landsbergis, 1988 metų pradžioje lankydamasis JAV, pamatęs Lietuvių tautinio meno ansamblio „Čiurlionis“ archyvą, rašė: „Nustebintas ir sužavėtas M.K.Čiurlionio ansamblio veikla, o ne mažiau – ir p. Onos Mikulskienės pasišventimu, sukaupiant ir išsaugojant tokią brangią mūsų kultūros istorijos medžiagą. Būtinai reikia parašyti tikslią, išsamią ansamblio istoriją – linkiu ir noriu, kad tai būtų padaryta“. Šis palinkėjimas ir pageidavimas šiandien jau išpildytas. Tie, kurie panorės aplankyti O.Mikulskienę ir pasveikinti ją 101-ojo gimtadienio proga, ant jos stalo pamatys dvi solidžias knygas: Lietuvos muzikų rėmimo fondo 2000 metais išleistą „Čiurlionio ansamblis 1940-1949“ ir 2005 metais pasirodžiusią „Lietuvių tautinio meno ansamblis „Čiurlionis“ 1949-1991 metais“. Pirmoji turi 316 puslapių, antroji – net 784. Koks jų kelias pas skaitytojus? Atsakymas trumpas: įdomus ir sudėtingas. Pakeliaukime juo...

Likimo dovanos

Balio Sruogos 110-osioms gimimo metinėms

Marija MACIJAUSKIENĖ

Pas Micutus Olesine prie Lodzės. Iš kairės į dešinę sėdi: Marcelė Micutaitė, teta Vanda Paulavičiūtė-Micutienė, Olenka Micutaitė. Už jų – L.Micuta, B.Sruoga ir V.Krėvė, priekyje – Dalia Sruogaitė

Eini gyvenimo keliais, sutikdamas ir prasilenkdamas su daugybe žmonių, kaip senovės lietuvių giriose medžių. Vieni – tarsi rodyklėlės, kiti – kupini bekompromisės liepsnojančios meilės, bet pagal palanges, palei kelius vyniojasi lyg klastingos angys, apgavystėm ir piktu pavydu apsiginklavę žygeiviai. Jiems nė motais, kad pamynę sąžinę (tik kažin ar ją turi) sugraužia kitų kasdienybę ir ateitį. Visiems valia augti po Viešpaties padange, tik ne visi suvokia ar nenori suvokti, jog privalo Žemėje palikti šviesos ženklus, taurumo ir vilties ženklus, kad galėtų ateinančios kartos, juos išvydusios, irgi auginti gėrio rasodą.

Naujas puslapis herojinėje literatūroje

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Knygos autorius Antanas Paulavičius Autoriaus nuotraukos

Nors jau penkiolika metų, kai atkurta Lietuvos nepriklausomybė, tačiau kūrybinių sąjungų nariai, – rašytojai, poetai, kompozitoriai, menininkai, neskuba sukurti ką nors didingo, genialaus mūsų didvyrių laisvės kovoms atminti, jiems pagerbti. Sovietinis palikimas dar ir dabar „kausto“ ne vieno rašytojo, poeto kūrybą. Pagaliau praėjusią savaitę Kauno karininkų ramovės pilnutėlėje salėje visuomenei buvo pristatyta poeto, žurnalisto, kompozitoriaus, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos pirmininko Antano Paulavičiaus dešimtoji knyga – herojinė poema „Partizanas Daumantas“.

Su pašaukimu į žodžio alchemiją

Kelios mintys apie poetą Vladą Baltuškevičių ir jo naują knygą „Pakeliui“

Alfas PAKĖNAS

Vladas Baltuškevičius Vytauto Tamoliūno nuotrauka

Praėjusį gruodį, Advento metu, Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje vykusioje poeto ir vertėjo Vlado Baltuškevičiaus kūrybos popietėje buvo pristatyta „Nemuno“ leidyklos išleista nauja poeto lyrikos knyga „Pakeliui“. Į poezijos vakarą susirinko nemažas būrys V.Baltuškevčiaus talento gerbėjų, apie jo kūrybą kalbėjo poeto bičiuliai Donaldas Kajokas ir Vladas Vaitkevičius.

Simptomai

Petras KATINAS

Sunku buvo patikėti išgirdus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko seno socialdemokrato Justino Karoso samprotavimus apie susprogdintą dujotiekį Šiaurės Osetijoje ir aukštos įtampos elektros liniją paliekant Gruziją be šviesos ir šilumos. J.Karosas kone žodis žodin pakartojo Kremliaus išsigalvojimus, jog tai gal čečėnų „teroristų“, o tikriausiai pačių gruzinų darbas. Mat Maskva ne tik per savo, bet ir per Vakarų žiniasklaidą išplatino propagandinę versiją, esą sprogimus organizavo ir įvykdė gruzinų radikalai, reikalaujantys Rusijos armijos išvedimo ir išstojimo iš NVS. J.Karosas sakė, jog sprogimus įvykdė „teroristai avantiūristai“, ir diversijos ne Rusijos užsakytos, o „tokių žmonių, kurie pajuto ne visai draugišką Rusijos nusiteikimą Gruzijos atžvilgiu, darbas“.