|
Žlungančios taikos viltys
Petras KATINAS
Po įvykusių rinkimų Palestiniečių autonomijoje, kuriuos laimėjo radikalusis Palestinos Hamas judėjimas, deklaruojantis savo pagrindinį tikslą sunaikinti Izraelio valstybę, ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir visame pasaulyje kilo nauja nerimo banga. O ką jau kalbėti apie Izraelį, kurį ir taip užgriuvo politinė nežinomybė sunkiai susirgus premjerui Arieliui Šaronui. Apskritai Hamas pergalė rodo, kad į valdžią Palestinos autonomijoje atėjo žmonės, kurie teroristų, savižudžių išpuolius, kurių aukomis daugiausia tampa taikūs gyventojai, vadina žygdarbiais, o pačius teroristus islamo kankiniais ir Alacho kareiviais.
Vos tik paaiškėjus rinkimų rezultatams ir atsistatydinus Palestinos judėjimo Fatah vyriausybei, JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, jog JAV nutrauks bet kokią finansinę ir humanitarinę pagalbą palestiniečiams, jeigu Hamas judėjimo sudaryta vyriausybė nepaskelbs apie Izraelio valstybės pripažinimą. Tuo tarpu vadinamasis ketvertas JAV, Jungtinės Tautos, Rusija ir ES paragino Hamas pagaliau atsisakyti smurto, pripažinti Izraelį ir vykdyti Kelio gairių taikos Artimuosiuose Rytuose planą. Tokius pareiškimus padarė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, ES užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tuo pačiu ES, pripažindama Palestinos rinkimų rezultatus, pranešė, kad ES pagalba palestiniečiams bus teikiama ir toliau. Tokį ES pareiškimą kai kurie Vašingtono politikai vertina kaip neatsakingą ir pernelyg ankstyvą bei kaip dar vieną bandymą įgelti Amerikai. Europos Sąjungos parama palestiniečiams yra gana nemaža ir pernai siekė 500 milijonų eurų. Iš jų 280 mln. skirta iš bendro ES biudžeto, o likusius skyrė atskiros ES šalys. Politikos specialistai ir politologai gana negatyviai vertina Europos Komisijos ir ES užsienio reikalų komisarės B.Ferero-Valdner pareiškimus apie ES santykius su Hamas, faktiškai suteikiant šiems terorizmą propaguojantiems radikalams savotišką paramos avansą, visiškai nepaisant, kaip elgsis šie teroristai įgavę oficialią valdžią Palestinoje.
Pasak B.Ferero-Valdner, yra labai svarbu pareikšti, jog ES džiaugėsi, galėdama bendradarbiauti su bet kuria vyriausybe, jeigu ji bus pasirengusi veikti taikiomis priemonėmis. Deja, kol kas jokių taika kvepiančių Hamas vadovų pareiškimų po laimėtų rinkimų neteko girdėti. Kita vertus, kaip paaiškinti, kad pati ES įtraukė Hamas į uždraustų teroristinių grupių sąrašą.
Tuo tarpu didžioji dauguma Izraelio politikų vienareikšmiai vertina Hamas pergalę, pabrėždami, jog dabar taikos procesas ir jo tolesnė perspektyva visiškai užšaldyta. Jeigu A.Šaronui ir palestiniečių lyderiui M.Abasui pavyko gerokai išjudinti taikos procesą regione, tai dabar viskas paskendo nežinomybėje. Ir ne tiktai dėl radikalaus Hamas judėjimo pergalės. Juk artėja Izraelio parlamento rinkimai, kuriuose pergalė buvo pagrįstai pranašaujama A.Šaronui. Kaip bus dabar, niekas nesiima prognozuoti. Izraelio visuomenė, nors ir rezervuotai sutikusi su A.Šarono nuolaidomis palestiniečiams paliekant nemažą dalį okupuotų teritorijų, dabar jokiu būdu nesutiks, kad tolesnės nuolaidos, konkrečiai, atiduoti palestiniečiams dalį Vakarų kranto teritorijos, būtų vykdomos.
Yra manančiųjų, kad padėtis po Hamas laimėjimo ne tokia jau bloga, nes Hamas atsidūrusi valdžioje atsisakys savo teroristinių veiksmų ir galbūt pripažins Izraelio valstybę. Tačiau vargu ar toks optimizmas pagrįstas. Juk Hamas remia palestiniečiai, kurie nieko daugiau nemoka, tiktai kariauti. Sovietiniais kalašnikovais apsiginklavę netgi vaikai. Tuo labiau kad Hamas lyderis, dabar esantis užsienyje, Khaledas Meshalas net nesileidžia į kalbas, jog Hamas smogikai sudės ginklus ir sutiks su Kelio gairi taikos planu. Savo ruožtu Izraelio gynybos ministras pareiškė, kad Izraelio pajėgos tęs palestiniečių teroristų sunaikinimo operacijas. Visa tai nieko gera nežada nei Artimiesiems Rytams, nei pasauliui. Tuo labiau kad prie šio Izraelio ir arabų konflikto laužo stengiasi pasišildyti ir kitos pasaulio politinės jėgos. Pakanka priminti, jog tik Sovietų Sąjungos pastangomis Hamas ir kitų panašių islamiškųjų radikalų teroristai buvo apginkluoti. Ir ne tik Kalašnikovo automatais, bet ir Katiušomis.
Hamas pergalę netgi arabų šalių, konkrečiai, Saudo Arabijos, Kuveito, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų, laikraščiai įvardija kaip politinį žemės drebėjimą. Negalima atmestigalimybės, jog gali prasidėti ginkluoti susirėmimai tarp velionio Palestinos lyderio J.Arafato įkurtos valdžiusios Fatah partijos ir Hamas šalininkų. Pirmieji susirėmimai jau įvyko Gazos ruože. Taigi palestiniečių lyderis Mahmudas Abasas gali atsidurti labai keblioje padėtyje ir tapti Hamas radikalų įkaitu arba pasitraukti iš politinės scenos.
© 2006 XXI amžius
|