|
Provokacija prieš sovietinių laikų disidentą?
Suimtas ilgametis sovietinių lagerių politinis kalinys, buvęs Seimo narys, lietuviško automatinio ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius. Dar keisčiau, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai šį žmogų sulaiko jau nebe pirmą kartą. Redakcijos žiniomis, davę sankciją A.Petrusevičiaus suėmimui pareigūnai bando vaizduoti nežinantys šio tragiško likimo asmens, laisvės kovų dalyvio, biografijos.
A.Petrusevičius 19531955 metais priklausė Kauno pogrindžio organizacijai Geležinis vilkas, buvo šios organizacijos vado pavaduotojas. 1955 metais buvo suimtas, kai KGB išsiaiškino, kad jis Kaune, ant tada uždarytos Jėzuitų gimnazijos, okupantų uždraustos Vasario 16-osios šventės išvakarėse iškėlė lietuviškąją Trispalvę. Tardytas okupantų talkininkų iš KGB, A.Petrusevičius buvo verčiamas išduoti bendražygius (iš kurių vienas palūžo), bet nepasidavė kankintojams ir draugų neišdavė. Nuteistas kalėjo įvairiuose Rusijos lageriuose: Mordovijos, Ozerlago, Vladimiro. Su keliais kaliniais lietuviais surengė pabėgimą iš lagerio, tačiau taigoje šunų ir saugumiečių buvo sugautas. Kelis jo draugus saugumiečiai čia pat sušaudė be jokio teismo (nors kruvinasis Stalinas jau buvo palaidotas ir jo asmens kulto buvo tariamai atsisakyta), o pats Algirdas išsigelbėjo tik todėl, kad sprogstamosios kulkos sužeistas į ranką ir netekęs sąmonės buvo palaikytas mirusiu. Ilgai kentus didžiulius skausmus (sužeistos rankos lagerio administracija negydė), ranka buvo amputuota. Algirdas pabėgimą iš sovietinio perauklėjimo lagerio organizavo dar kartą, bet ir vėl nepavyko, o kaip nuobauda už laisvės troškulį kalinimo laikas jam buvo prailgintas. Į laisvę išleistas tik po vienuolikos metų. Tačiau ir vėl įsitraukė į naują kovą: besiplečiant disidentiniam sąjūdžiui Rusijoje, A.Petrusevičius palaikė glaudžius ryšius su Maskvos disidentais, platino jų leidžiamą pogrindžio spaudą, taip pat ir Lietuvoje nuo 1970-ųjų pradėjusią eiti tautinę ir katalikišką pogrindžio spaudą. Buvo nuolatos sekamas, keletą kartų tardytas, patyręs įvairius grasinimus.
Nepriklausomoje Lietuvoje laisvės kovų dalyvis A.Petrusevičius buvo vienas iš kariuomenės kūrėjų savanorių, apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1996 metų gegužę jis buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pirmininku ir juo yra iki dabar. Dirbdamas Krašto apsaugos departamento įmonėje Vytis vyriausiuoju specialistu ginklininku sukūrė pistoletus-kulkosvaidžius Vytis 1, Vytis 2, Vytis 3, puolamąsias bei ginamąsias granatas. Daug prisidėjo, kad atsirastų lietuviškų šovinių gamykla prie Kauno, taip atsiribojant nuo užsienio. Tačiau 1994 metais jis buvo sulaikytas įtariant dujinių ginklų perdarymu. Tuomet pradėtą tyrimą Kauno prokurorai nutraukė, taip ir neiškėlę bylos. Prieš devynerius metus, 1997 metais, A.Petrusevičiui, tuometiniam Seimo bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui, buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai ir atlikta neteisėta krata jo namuose Kaune. Tuomet jis buvo kaltinamas dėl neva neteisėto disponavimo ginklais. Tačiau per kratą pareigūnai tuometinio parlamentaro namuose rado tik teisėtai laikomą pistoletą ir šaudmenis.
Galima spėti, kad Valstybės saugumo departamentas disponuoja beveik visa iš KGB perimta A.Petrusevičiaus bylos medžiaga ir supranta, kad Lietuvos laisvės kovų dalyvis A.Petrusevičius yra lojalus savo Tėvynei žmogus. Tačiau jo sekimas tęsėsi ne tik iki Kovo 11-osios, bet ir dar vėliau, ir, kas keisčiausia, po to tolesnį sekimą perėmė Lietuvos VSD, vadovaujamas KGB rezervininkų. Kaip parodė įvykių raida, ne be reikalo buvo rengiamasi beveik akivaizdžiai provokacijai, paremtai panaudojus vadinamąjį nusikalstamos veikos modelį. Jau ne kartą rengtos minėtos provokacijos, ir ypač paskutinioji, pasitelkiant visus KGB metodus, yra nesąžiningas ir laisvės kovotojus žeidžiantis spektaklis. A.Petrusevičius buvo suimtas važiuojant automobiliu į pasitarimą dėl po kelių dienų vyksiančio LKKSS suvažiavimo. Nuvežus į namus, padaryta beveik penkias valandas trukusi krata. (Analogiška krata buvo padaryta pas 1991 metų sausio agresijos dienomis savanorių ginklus slėpusią A.Petrusevičiaus pažįstamą V.Paulaitytę, taip pat pas kelis dimisijos kariškius ir kt.) Po kratų buvo paskleista A.Petrusevičių specialiai juodinanti medžiaga: per televiziją rodytuose reportažuose buvo parodyta tariamai pas jį surasti didžiuliai artilerijos šoviniai, kažkokios (tikriausiai šovinių prigrūstos) dėžės (nors tai buvo rasta kitų kratytų asmenų privačiose patalpose), spaudoje (pavyzdžiui, Kauno dienoje) buvo sukurtas nusikaltėlio Petrusevičiaus, nusikaltėlių pasaulyje tariamai žinomo slapyvarde Rankelė, įvaizdis. Dar daugiau, spaudoje jau daromos užuominos į A.Petrusevičiaus sąsajas su prieš daugiau nei dešimt metų įvykdyta Bražuolės upelio tilto diversija. Net nenustačius kokios nors nusikalstamos laisvės kovų dalyvio, Vyčio ordino kavalieriaus veikos, žiniasklaidoje jau paskleista mintis, jog A.Petrusevičius yra padaręs nusikaltimą, taip pažeidžiant nusikaltimo prezumpcijos nuostatą. Galima daryti išvadą, kad laisvės kovotojo sekimas, nesustabdytas nuo KGB laikų, ir praėjusią savaitę VSD darbuotojų įvykdytas A.Petrusevičiaus kratos ir suėmimo bei apšmeižimo žiniasklaidoje suorganizavimas rodo, kad einama KGB pramintais takais ir takeliais. Tai, beje, ne vienintelis atvejis, kai Lietuvos VSD vykdo sekimą ir organizuoja provokacijas prieš buvusios sovietinės okupacijos laikų disidentus. Jeigu ir toliau Lietuvos teisėtvarka eis tokiais keliais, tai bus surastas ir atitinkamas prisipažinęs liudininkas, įrodantis tariamai nusikalstamą A.Petrusevičiaus (ar kokio nors kito antisovietinio disidento) veiką. Ir dar kalbama apie kažkokią planuojamą VSD pertvarką ar reformas. Šią valstybei svarbią instituciją pertvarkyti galima tik atsisakius gausių sovietinio KGB rezervininkų ir karininkų bei seklių paslaugų.
Šiame numeryje spausdiname į redakciją plaukiančius protesto prieš A.Petrusevičiaus suėmimą laiškus. Visuomeninės organizacijos, pavieniai asmenys rašo Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Premjerui, kitiems oficialiems pareigūnams. Protesto laiškus spausdinsime ir penktadienio numeryje.
© 2006 XXI amžius
|