Atnaujintas 2006 vasario 15 d.
Nr.13
(1413)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kur sklando Balio Sruogos kūrėjo dvasia

Popietė muziejuje. Iš kairės:
doc. Reda Pabarčienė,
Dalia Sruogaitė, Aušrinė Byla
ir Valentinas Sventickas

Memorialinė lenta

Tą vasario 3-iosios rytą gamta išpuošė Kauną baltučiais ažūriniais sniego karpiniais ir atrodė, kad ir medžiai, ir Ąžuolyno plotai, namai, išsirikiavę jaukioje Žemuogių gatvelėje, tyliai dainavo meilės, pagarbos, vilties ir atminimo melodijas. Prie šviesiai nudažyto Žemuogių gatvės šeštuoju numeriu pažymėto namo (B.Sruogos gyventu laiku buvo 4a) renkantis Kauno inteligentijai ir svečiams iš Vilniaus, vėl ėmė lengvai leistis didelės sniego žvaigždutės. Prie šio namo jau pritvirtinta architekto Jono Lukšės sukurta atminimo lenta, kur įrašytos čia gyvenusių Kauno universiteto profesorių pavardės: Balio Sruogos (jo gimimo 110-ųjų metinių proga ta lenta ir atsirado), Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Kazio Pakšto, Vladimiro Šilkarskio, Levo Karsavino, Gotlibo Študeraus (Gottlieb Studerus). Atminimo lenta atsirado Kauno savivaldybės rūpesčiu, ją pritvirtinant dalyvavo ir savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja V.Jasaitytė bei Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas, perdavęs šiltus Kauno mero A.Garbaravičiaus žodžius. Svarbiausia, kad iškilmių ceremonijoje dalyvavo šiame name gyvenusiųjų artimieji. B.Sruogos duktė Dalia, vaikaitė Aušrinė, buvusių šio namo savininkų Vinco ir Sofijos Bilevičių vaikaitė VDU profesorė Milda Danytė, Sofijos Čiurlionienės vaikaitė skulptorė Dalia Palukaitienė, Kazio Končiaus giminaitis KTU profesorius Romualdas Baltrušis, K.Pakšto brolio artimieji, Rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Valentinas Sventickas, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis ir daugelis kitų.

Atidengiant atminimo lentą, D.Sruogaitė prisiminė tuos ankstyvos vaikystės laikus, kai gyveno šiame name. Vaikams, jos žodžiais, buvo tikras rojus. Vakarais ji bėgdavusi pas S.Čiurlionienę mokytis rankdarbių. Prof. R.Baltrušis priminė K.Pakšto nuopelnus mūsų kraštui ir kultūrai. Kalbėjo M.Danytė, D.Palukaitienė, V.Sventickas. Kauniečių nuoširdumą ir pagarbą gyvenusiems čia liudijo paliktos gražios gyvų gėlių puokštės.

Antroji B.Sruogai, jo jubiliejiniam gimtadieniui paminėti iškilmių dalis vyko jau pilnutėliame B. ir V.Sruogų name-muziejuje. Norinčiųjų dalyvauti iškilmėse buvo tiek daug, kad vos sutilpo buvusioje kuklioje rašytojo šeimos svetainėje. Čia vėl buvo Dalia su Aušrine, B.Sruogos sūnėnas Aniuolas, dukterėčia Jolita, Dalios draugės, pažinojusieji tiesiogiai ir pažinę jį jau tik iš raštų.

Apie B.Sruogą, savo darbais galintį įeiti į visuotinės literatūros istoriją, kalbėjo Vilniaus pedagoginio universiteto docentė Reda Pabarčienė. Apie B.Sruogos raštų rengimą spaudai (turėtų išeiti 20 tomų) pasakojo tų raštų redaktorė Donata Linčiuvienė. Ji parodė ir „Dievų miško“ rankraščio egzempliorių, kur įvairių recenzentų pastabas palydi B.Sruogos kandžių replikų įklijos. Pasirodo, rašytojas, bijodamas, kad rankraštis nedingtų (o buvo rūstūs pokario metai!), perrašęs kelis knygos egzempliorius, išdalijo artimiesiems žmonėms. Trys iš jų jau sugrįžo ir saugomi M.Mažvydo bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

V.Sventickas pasidalijo mintimis, kaip Č. Ir R.Karbauskių remiamos serijos knyga – B.Sruogos „Dievų miškas“ (leidimas be sovietinių laikų pataisų ir kupiūrų) ką tik pasiekė skaitytoją. O rašytojo vaikaitė Aušrinė Byla, išvertusi „Dievų mišką“ (1-ąjį ir 2-ąjį leidimą) į anglų kalbą, pasidalijo vertėjos darbo niuansais. Buvo prisimintas ir B. ir V.Sruogų namo-muziejaus vedėjos Angelės Galnaitytės 40 metų triūsas (muziejus buvo įkurtas 1966 metų rudenį).

Ir galiausiai – atminimo popietės lyriškoji dalis. Kauno lėlių teatro aktorė Liucija Zorūbaitė skaitė Vandos Sruogienės atsiminimų atkarpėles, o to paties teatro aktorius Salius Bagaliūnas – ankstyvąją B.Sruogos lyriką ir Kazimiero Sapiegos monologą. Kupiną tylios sielų kalbos nuotaiką popietei suteikė smuikininkė Jurgita Gelūnaitė.

Atidaryta muziejuje ir papildyta ekspozicija.

Marija MACIJAUSKIENĖ

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija