Atnaujintas 2006 vasario 15 d.
Nr.13
(1413)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Tikrai provokacija,
ir ar jos reikia
Lietuvoje

Septyni dešimtmečiai
paaukoti poezijai

Herojinė poema

Partijos auksas

Lietuvos karininkas –
ant laisvės aukuro

Suklydo ar pamelavo?

Krikščionių padėtis Turkijoje

Mindaugas BUIKA

Kun. Andrejas Santoras

Nužudyto kunigo laiškas pasiekė Popiežių

Praėjusio trečiadienio, vasario 8 dienos, bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI prisiminė neseniai Turkijoje nužudytą italą kunigą Andreją Santorą, reikšdamas viltį, kad jo auka pasitarnaus tarpreliginiam dialogui skatinti, ypač tarp krikščionių ir musulmonų, kuris yra atsidūręs nelengvų išbandymų akivaizdoje. Anksčiau užuojautos telegramoje vasario 5 dieną savo parapijos bažnyčioje, Trabzono mieste prie Juodosios jūros, nužudytą 60-metį kunigą Šventasis Tėvas įvardijo kaip „drąsų meilės Evangelijos liudytoją“, kuris su „būdingu dosnumu ir apaštaliniu uolumu“ skelbė Dievo žodį, tarnavo vargšams ir atstumtiesiems. (Plačiau apie kunigo A.Santoro tragišką netektį rašyta „XXI amžiuje“ Nr. 12.)


Žiemos olimpinės žaidynės Turine

Olimpinę ugnį įžiebė Italijos
slidininkė Stefanija Belmondo

Penktadienį Italijoje, Turino stadione, buvo atidarytos 20-osios žiemos olimpinės žadinės. Įspūdingame atidarymo parade penktosiose po nepriklausomybės žaidynėse dalyvaujančios Lietuvos valstybinę vėliavą nešė Kalgario olimpinių žaidynių čempionė Vida Vencienė. Kartu su Lietuvos delegacija atidarymo ceremonijoje žygiavo 80 valstybių 79 delegacijos (Pietų ir Šiaurės Korėjos atstovai ėjo kartu). Daugiau nei pustrečios valandos trukusioje ceremonijoje pasirodė Italijos kultūros įžymybės. Buvo daug ugnies, spalvų, muzikos, šokių. Ypač įspūdingai stadione nušvito penki olimpiniai žiedai iš metalo konstrukcijų. Plojimų audrą sukėlė tikras lenktyninis automobilis „Ferari“.


Pagerbti Kauno menininkų laureatai

Muzikinio teatro solistę
Ritą Preikšaitę pasveikinti
atvyko (iš kairės) brolis,
tėvas ir dėdė vyskupas
Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Kauno meno kūrėjų asociacijos sprendimu miesto Rotušėje buvo įteiktos laureatų premijos ir diplomai penkiems geriausiems Kauno menininkams kauniečiams, savo laimėjimais ir darbais žinomiems ne tik Kaune bei Lietuvoje, bet ir užsienyje. Premija ir diplomas įteikti kompozitoriui Vidmantui Bartuliui, beje, 1996 metais jau apdovanotam Nacionaline premija. (2003 metais Lietuvos kompozitoriai paskelbė jį Metų kompozitoriumi.) Šį kartą kompozitorius apdovanotas už Koncertą dviem smuikams ir simfoniniam orkestrui, simfoniją „Sodas“ ir oratoriją „Kelias“. V.Bartulis yra pelnęs ir 2005 metų Kauno menininko titulą. Fotomenininkas Romualdas Požerskis apdovanotas už fotografijų albumą „Atminties sodai“, į kurį jis sudėjo trijų dešimtmečių savo geriausius fotografijos darbus. Iš jų ypač pažymėtinas Atlaidų Žemaitijoje ciklas, kurį R.Požerskis fotografavo dvidešimt metų.


Kur sklando Balio Sruogos kūrėjo dvasia

Popietė muziejuje. Iš kairės:
doc. Reda Pabarčienė,
Dalia Sruogaitė, Aušrinė Byla
ir Valentinas Sventickas

Tą vasario 3-iosios rytą gamta išpuošė Kauną baltučiais ažūriniais sniego karpiniais ir atrodė, kad ir medžiai, ir Ąžuolyno plotai, namai, išsirikiavę jaukioje Žemuogių gatvelėje, tyliai dainavo meilės, pagarbos, vilties ir atminimo melodijas. Prie šviesiai nudažyto Žemuogių gatvės šeštuoju numeriu pažymėto namo (B.Sruogos gyventu laiku buvo 4a) renkantis Kauno inteligentijai ir svečiams iš Vilniaus, vėl ėmė lengvai leistis didelės sniego žvaigždutės.


Vežė ešelonais, grįžtame po vieną...

Pavasarį paukščiai į Tėviškę grįžta,
O mes ar sugrįšim kada...

                                       Vytautas Cinauskas

Ši skarota pušis Sibire Onutei
primindavo Lietuvą,
kurios labai ilgėjosi

XX amžiuje Lietuva dukart skelbė atkurianti neprikalusomybę: 1918 m. vasario 16-ąją ir 1990 m. kovo 11-ąją. Tarp šių dviejų garbingų datų lietuviai patyrė daug kančių, skausmo ir nelaimių. Daugiausia – nuo grėsmės iš Rytų. Rusijoje žmonės buvo tremiami nuo seno, ne tik savi, bet ir užimtų kraštų gyventojai. Iš Lietuvos daug žmonių buvo ištremta per 1655 metų karą su Moskovija (Rusija). Caro laikais, po didžiojo 1863 metų sukilimo, iš Lietuvos išvežta apie 2400 žmonių, o per 40 lietuviškos spaudos draudimo metų į Sibirą ištremta daugiau nei tūkstantis knygnešių. Sovietiniai okupantai 1941- 1953 metais į Sibirą išvežė apie 130 tūkstančių Lietuvos gyventojų.


„Moksleivi, pasimelsk už mane“

Moksleivio Algirdo Ražaičio
kapas Alytuje

Tokį užrašą kadaise perskaičiau Alytaus centre, šalia bažnyčios esančiose kapinėse. Labai dailus granito kryžius, vardas, pavardė, datos, Kristaus veido bareljefas, Gedimino stulpai, V.Kudirkos posmas („Ne tas yra didis…“) ir žodžiai – „Moksleivi, pasimelsk už mane“ – sujaudino iki širdies gelmių. Buvo gūdžiausias sovietmetis, siautėjo ateistai ir komunistai, o čia, viduryje miesto, palaidotas šešiolikmetis abiturientas Algirdas Ražaitis, gimęs 1925 m. vasario 17 d. ir „tragingai miręs dėl Lietuvos 1941 m. birželio 24 d.“. Jaunuolis, žuvęs pirmomis karo dienomis, sovietų armijai bėgant iš Lietuvos, palaidotas prie pat centrinio tako, o kiek aukščiau, kalnelyje, – 1919 metais ant Alytaus tilto nuo bolševikų kulkos kritusio karininko Antano Juozapavičiaus kapas.


Aptarė nuveiktus darbus

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus suvažiavimas

LKKSS Kauno apskrities skyriaus
pirmininkas Algirdas Markūnas
apdovanoja karį savanorį
Stasį Dovydaitį
Sąjungos ženkleliu

Kaune, Karininkų ramovės iškilmių salėje, į savo suvažiavimą (taip skamba nuostatų punktas) susirinko Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Kauno apskrities skyriaus delegatai. Iš devyniasdešimt trijų delegatų į suvažiavimą atvyko septyniasdešimt aštuoni.

Ši karinė, patriotinė organizacija buvo įkurta nepriklausomos Lietuvos laikais, o atkurta Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Sąjungos nariai istorinėmis 1991 metų sausio dienomis budėjo, saugojo mūsų valstybės svarbiausius objektus, kai kurie buvo Lietuvos Seimo rūmų viduje, pasiruošę kautis už Tėvynės pasirinktą laisvės kelią.


Kokioje tėvynėje gyvename?

Petras KATINAS

Pastaruoju metu Vyriausybės vadovas pastebimai tapo labai nervingas ir gana piktai reaguoja į bet kokius žurnalistų pateikiamus klausimus, atsakinėja grubiai arba išdidžiai atrėžia, kad tai – „ne jūsų reikalas“. Esą viską sprendžia valdančioji koalicija: kaip nuspręs, taip ir bus. Na, o po savaitės pradžioje Premjerą aplankiusio V.Uspaskicho Vyriausybės vadovas buvo aiškiai sutrikęs. Gal todėl sostinėje jau liūdnai juokaujama, jog rusų oligarchas ir Premjero, ir visų kitų vadinamųjų koalicijos partnerių duris atidarinėja koja.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija