Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Mums rašo
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pasaulio ekumeninio forumo sprendimai

Mindaugas BUIKA

PBT Centro komiteto pirmininku išrinktas Brazilijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vadovas pastorius Valteris Altmanas

Sodinamas medelis susitikimui Porto Alegrėje atminti

Pabrėžiamas Bažnyčios vienatinumas įvairovėje

Tarp daugelio dvasinio, socialinio, ekologinio ir netgi politinio pobūdžio dokumentų, kuriuos priėmė vasario antroje pusėje Porto Alegrės mieste, Brazilijoje, vykusi Pasaulio Bažnyčių Tarybos (PBT) 9-oji generalinė asamblėja, – plačiau apie katalikų dalyvavimą šiame svarbiausiame ekumeniniame forume rašyta „XXI amžiaus“ praėjusio trečiadienio, kovo 1 dienos, numeryje, – ypatingo dėmesio susilaukė kreipimasis „Pašaukti būti viena Bažnyčia“, kuriuo visų tradicijų pasaulio krikščionys yra kviečiami išsamiau paanalizuoti esamus tarpdenominacinio dialogo pasiekimus ir jo vystymo galimybes trokštamos vienybės linkme.

Pažymėtina, kad šį dokumentą parengė PBT Tikėjimo ir bažnytinės santvarkos (Faith and Order) komisija, kurioje bendradarbiauja ir katalikai. Katalikų Bažnyčia nėra narė 1948 metais įkurtos Pasaulio Bažnyčių Tarybos, kuriai priklauso daugiau kai 340 Protestantų ir Stačiatikių Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių. Tačiau santykiai su ja yra artimi, ypač po II Vatikano Susirinkimo (1962-1965) krikščionių vienybės paskatų.

Minėtame dokumente pažymėjus, kad esamas krikščionių pasidalijimas „yra realios žaizdos Kristaus kūne“ ir kad regimoji vienybė yra „dieviškoji dovana ir pašaukimas“, aptariami įvairūs šios vienybės aspektai. Kadangi „Bažnyčia yra pašaukta išreikšti savo vienovę įvairovėje“, būtina atskirti tuos įvairumus, kurie yra Dievo malonė ir gėris (charizmų ir tarnysčių gausa), nuo tų, kurie skaudžiai padalyti ir žeidžia mistinį Kristaus kūną. Pastaruosius skirtumus būtina įveikti Šventosios Dvasios tikėjimo, vilties ir meilės dovanomis, kad „atsiskyrimas ir atmetimas neturėtų paskutinio žodžio“. Kiekviena krikščionių Bažnyčia pabrėžia savąjį katalikiškumą, ir jis gali būti visiškai įprasmintas bendrystėje su kitomis Bažnyčiomis.

Be abejonės, ši bendrystė regimiausiai išreiškiama dalijimosi šventąja Komunija bei kunigiškos tarnystės abipusiu pripažinimu bei sutaikinimu. Tačiau dokumente patvirtinama, jog ir šiandien, kai ekumeninė pažanga gana reikšminga, vis dėlto „eucharistinis dalijimasis ne visada yra įmanomas“. Todėl pasidalijusios Bažnyčios savąjį katalikiškumą gali reikšti ir kitais būdais, „kada jos meldžiasi viena už kitą, dalijasi resursais, padeda viena kitai stokos atvejais, kartu daro sprendimus ir kartu darbuojasi už teisingumą, susitaikymą ir taiką“.

Dokumente patvirtinama, jog kaip tik Pasaulio Bažnyčių Taryba yra tas „privilegijuotas įrankis“, per kurį Bažnyčios gali išgirsti viena kitą, tarpusavyje bendrauti, atsiliepti į iššūkius tiek pačioms Bažnyčioms, tiek ir visai žmonijai. Turtint omenyje šį bendradarbiavimo patyrimą ir tolesnį „konkrečių žingsnių“ poreikį „bendro gyvenimo statymo“ kryptimi, dokumento rengėjai kviečia PBT nares atsakyti į dešimt klausimų, kurie atskleistų naujas galimybes tarpusavio santykiams stiprinti. Tie klausimai apima tokias problemas, kaip, pavyzdžiui, kokios ribos yra kitos Bažnyčios krikštui pripažinti, kokios yra sąlygos „būtinumui, leidžiamumui ar buvimui neįmanomam“ Eucharistijos dalijimuisi su kitų Bažnyčių nariais, kitų Bažnyčių kunigystės šventimų pripažinimui ir kt. Tikimasi, kad PBT narės išsamiai atsakys ir paaiškins šiuos klausimus iki kitos generalinės asamblėjos, kuri įvyks po septynerių metų.

Porto Alegrės susitikime dalyvavęs žinomas Argentinos katalikų teologas dominikonas kunigas Chorchė Skampinis, kuris dalyvauja Tikėjimo ir bažnytinės santvarkos komisijos darbuose, nurodė, kad iš katalikiškos perspektyvos kai kurie dokumento „Pašaukti būti viena Bažnyčia“ teiginiai nėra išbaigti ir trūksta aiškumo, tačiau jame iškelti minėti klausimai yra sveiktinas dalykas. Jis priminė, jog, Katalikų Bažnyčios supratimu, Kristaus Bažnyčios vienybė išreikšta triplanu ryšiu: išpažįstamu tikėjimu, liturgija ir sakramentais bei Bažnyčios vadovavimu ir naryste. Pirmieji du ryšiai sudaro Bažnyčią, o trečiasis parodo jos liudijimo uždavinį ir garantuoja tęstinumą. Kunigas Ch.Skampinis reiškė įsitikinimą, kad dokumentas „Pašaukti būti viena Bažnyčia“ bus vertinamas kaip reikšmingas etapas PBT istorijoje, „pakeliantis jos narių tarpusavio santykius į naują plotmę“.

Dėmesys pasaulinės politikos problemoms

Atsiliepdama į tarptautinio gyvenimo dienos aktualijas, Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinė asamblėja vasario 23 dieną paskelbė rezoliuciją, kurioje smerkiamas piešinių, išjuokiančių islamo pranašą Mahometą, publikavimas Vakarų Europos spaudoje ir raginama įsitraukti į neprievartinius protestus tų, kurie patiria išpuolius prieš savo religiją. „Piktnaudžiavimas žodžio laisvės teise turi būti sutiktas neprievartinėmis kritikos ir tvirto nepritarimo priemonėmis“, – teigiama PBT vadovaujančio organo, koks yra kas septyneri metai rengiama generalinė asamblėja, pareiškime.

Jame PBT narės Bažnyčios ir kitos partnerės skatinamos reikšti ir parodyti solidarumą tiems, kurie gina savo tikėjimo integralumą, tuo labiau kad fundamentali žodžio laisvė yra „ne tik teisė, bet ir atsakomybė“. Todėl, publikuojant piešinius, kurie išjuokia žmonių religiją, vertybes ir orumą, pati žodžio laisvė yra nuvertinama. „Kaip tikėjimo žmonės, mes suprantame tą skausmą, kurį sukėlė nepagarba tam, kas laikoma tikėjimo turtu, todėl apgailestaujame dėl (pranašo Mahometo) karikatūrų publikavimo, – sakoma dokumente. – Kartu mes prisijungiame prie balso tų daugelio musulmonų dvasinių lyderių, kurie apgailestavo dėl prievartinių reakcijų į tas publikacijas“.

Pasaulio Bažnyčių Taryba taip pat pareiškė remianti tampresnį krikščionių ir musulmonų dialogą bei bendradarbiavimą, tuo labiau kad konfliktą dėl karikatūrų sąlygojo ne tiek tarpreliginė įtampa, kiek politinės bei socialinės priežastys. „Nesugebėjimas rasti teisingo ir taikaus sprendimo arabų ir Izraelio priešpriešoje“, taip pat problemos, susijusios su padėtimi Irake bei Afganistane bei „istorinė patirtis, paženklinta Kryžiaus karų ir kolonializmo“, prisidėjo prie bendrosios nesveikų emocijų kupinos atmosferos įsivyravimo Artimuosiuose Rytuose ir visame daugiau kaip milijardą tikinčiųjų turinčiame islamo pasaulyje.

Daugelyje planetos vietų žmonės ir tautos vis dar išgyvena politinę ir ekonominę marginalizaciją ir dažnai jaučia dominuojančios Vakarų kultūros bei ekonominės galios „dvigubus standartus“, ypač kai kalbama apie svarbių Trečiojo pasaulio problemų sprendimą, primenama Pasaulio Bažnyčių Tarybos rezoliucijoje. Joje taip pat nurodoma, kad „pastaroji krizė pabrėžia poreikį sekuliarioms valstybėms ir visuomenėms geriau suprasti ir gerbti tą reikšmę ir vaidmenį, kurį religija tebevaidina daugiakultūriniame ir globalizuotame pasaulyje“.

Kitas tarptautinio politinio gyvenimo aktualijas atspindinčioje rezoliucijoje Pasaulio Bažnyčių Taryba pasmerkė terorizmą, kartu abejodama „karo prieš terorizmą“ idėjos teisingumu, ypač jeigu antiteroristiniai įstatymai rizikuoja pažeisti žmogaus teises. „Atsakas į terorizmą negali būti toks atsakas, kuris sukeltų didesnę prievartą ir didesnį terorą, – sakoma PBT generalinės asamblėjos pareiškime. – Be to, iškyla pavojus, kad taip gali būti nesiskaitoma su pagrindinėmis tarptautinėmis teisės normomis bei visuotinai priimtais žmogaus teisių standartais“.

Dokumente nurodoma, kad teroristai savo kraštutinius veiksmus neretai grindžia religinėmis nuostatomis, neva „prievartos naudojimas gali būti dieviškai sankcionuotas“. Ryžtingai paneigdami šį teiginį, krikščioniškų Bažnyčių atstovai vienareikšmiai teigia, kad „teroras, nesirenkami prievartos aktai prieš neginkluotus civilius dėl politinių ar religinių tikslų niekada negali būti pateisinti juridiškai, teologiškai ar etiškai“. Atvirkščiai, reikia skatinti tarptikybines iniciatyvas, kurios „mobilizuotų alternatyvinį atsaką terorizmui“ ir remtųsi neprievartinėmis priemonėmis. Šios priemonės taip pat iš principo galėtų atmesti prievartą politinių ir socialinių problemų sprendimui, todėl tai būtų naudinga prevencija kitiems galimiems konfliktams.

Dar viename politinio pobūdžio pareiškime dėl branduolinio ginklo neplatinimo Pasaulio Bažnyčių Taryba Porto Alegrėje vykusioje generalinėje asamblėjoje paragino šiuo atžvilgiu didelį susirūpinimą keliančias valstybes – Šiaurės Korėją ir Iraną – „visiškai kontroliuojamu būdu“ sugrįžti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties laikymosi. Tai ypač svarbu, nes didėja pavojus, jog branduoliniai ginklai „gali atsidurti valstybės nekontroliuojamose (teroristų) rankose“ su nenusakomomis pasekmėmis. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį raginamos pasirašyti naujosios „branduolinės“ valstybės – Indija, Izraelis ir Pakistanas, o senosios jo turėtojos – Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – „turi pasižadėti niekada pirmosios nenaudoti branduolinių ginklų ir niekada jais negrasinti“. Taip pat raginama atnaujinti branduolinio nusiginklavimo procesą, kuris, „užuot pasiekęs pažangą, yra atsidūręs krizėje“.

Naujos ekumeninės vadovybės rinkimai

Baigiantis Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinei asamblėjai, beveik keturi tūkstančiai jos delegatų išrinko šios didžiausios organizacijos vadovus kitai septynerių metų kadencijai iki 80-osios generalinės asamblėjos, kuri 2013 metais įvyks Kanados mieste Vankuveryje. Pirmiausia buvo išrinkta svarbiausius sprendimus priimanti institucija – 150 narių PBT centro komitetas. Naujajame centro komitete – 87 vyrai (58 proc.) ir 63 moterys (42 proc.); 97 dvasinius šventimus turintys asmenys (65 proc.) ir 53 pasauliečiai (35 proc.) Tarp centro komiteto narių – 22 jauni žmonės (15 proc.), šeši atstovauja čiabuviams, apie kurių padėtį taip pat daug buvo kalbama Porto Alegrės susitikime. Į valdantįjį organą simboliškai išrinktas vienas neįgalus asmuo.

Generalinės asamblėjos delegatai išrinko Pasaulio Bažnyčių Tarybos aštuonis pirmininkus, kurie atstovauja kiekvienam pasaulio regionui, taip pat Stačiatikių ir senosioms Rytų Bažnyčioms. PBT pirmininkų kolegijoje nuo šiol Afrikai septynerius metus atstovaus Benino Metodistų Bažnyčios pastorius prof. Simonas Dosu, Azijai – Indonezijos protestantų Krikščionių Batakų pastorius dr. Soritua Nababanas, Lotynų Amerikai- Kubos Presbiterionų – Reformatų Bažnyčios pastorė dr. Ofelija Ortega, Europai – Anglikonų Bažnyčios atstovė dr. Merė Tener, Šiaurės Amerikai – JAV Kristaus Suvienytos Bažnyčios pastorius dr. Bernisas Pauelas Džeksonas, Okeanijai – Prancūzų Polinezijos Maohų Protestantų Bažnyčios atstovas Džonas Dumas, Stačiatikių Bažnyčiai – Albanijos Stačiatikių Bažnyčios arkivyskupas dr. Anastazijus, Rytų Bažnyčiai – Etiopijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Abunė Paulosas.

Pasibaigus generalinei asamblėjai ten pat, Porto Alegrėje, PBT centro komitetas pirmojoje sesijoje išrinko savo vadovus (pirmininką ir du vicepirmininkus) bei 23 narių vykdomąjį komitetą. Centro komiteto pirmininku išrinktas Brazilijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vadovas pastorius Valteris Altmanas, kuris šiose pareigose pakeis nuo 1991 metų (dvi kadencijas) pirmininkavusi Armėnijos Apaštalinės Bažnyčios katalikosą Aramą I. Pastorius V.Altmanas, gimęs kaip tik Porte Alegrės mieste 1944 metais, nuo 1995 iki 2001 metų vadovavo Lotynų Amerikos Bažnyčių Tarybai ir turi didelį ekumeninės veiklos patyrimą.

V.Altmanas studijavo teologiją San Leopolde (Brazilija), Buenos Airėse (Argentina) ir Hamburge (Vokietija). Hamburge apgynė doktoratą iš žymaus austrų jėzuitų teologo Karlo Ranerio teologijos studijos apie Tradicijos supratimą. Grįžęs į Braziliją nuo 1972 iki 1974 metų buvo vietos liuteronų parapijos pastorius, nuo 1974 metų dėstė sisteminę teologiją San Leopoldo teologijos kolegijoje, kuriai vadovavo nuo 1981 iki 1987 metų. 1989-1994 metais buvo Ekumeninių studijų instituto direktorius. Žymaus protestantų teologo išrinkimas Pasaulio Bažnyčių Tarybos vyriausiu pareigūnu – V.Altmanas gerai susipažinęs ir su katalikų teologija – gali pasitarnauti tos organizacijos santykiams su Katalikų Bažnyčia, kuriai vadovauja taip pat garsus teologas popiežius Benediktas XVI, stiprinti.

PBT centro komiteto vicepirmininkais išrinkti Sasimos (Konstantinopolio stačiatikių patriarchatas, Turkija) metropolitas dr. Genadijus ir Molukų (Indonezija) krikščioniškojo universiteto Teologijos fakulteto dekanė dr. Margareta Hendriks-Ririmase.

Nuotraukos iš wcc-assembly.info

© 2006 „XXI amžius“