Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Mums rašo
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ar atgis Kauno Šv.Jurgio bažnyčios šlovė?

Iniciatyvinės grupės nariai (iš kairės): dr. Antanas Adomėnas, architektė Asta Prikockienė, kun. Andrius Dobrovolskas, OFM, Kristina Lapinskienė ir Kazimieras Kuzminskas

Sovietmečiu prie žymesnių bažnyčių valdžia kaip pasityčiojimą pritvirtino ketaus lentas, jog tai „architektūrinis paminklas, saugomas valstybės“. O iš tiesų jokio saugojimo nebuvo. Viskas iro, dūlėjo, o remonto jokio nebuvo, kol pagaliau metalo vagišiai daug kur tas lentas nugvelbė ir pardavė metalo supirkėjams. Taip atsitiko ir su Šv.Jurgio bažnyčia Kauno senamiestyje, kuri iro dėl priežiūros stokos, nepagarbos kultūros paveldui, nuo lietaus, politinių skersvėjų. Pokariu Kaune, Šv.Jurgio ir Šv. Mikalojaus bažnyčiose bei buvusioje žydų sinagogoje (buv. Italijos g., dabar A.Mackevičiaus g.) buvo sandėliuojamos inteligentijos unikalios knygos, enciklopedijos, net foliantai. Atseit buržuazijos „niekalas“. O patys tų unikalių daiktų savininkai buvo ištremti į Sibirą. Daugelis šių knygų savininkų nesugrįžo iš šių tremčių...

Netyrinėtuose sakralinės dailės baruose aktyvūs jaunieji

Jolanta Kažemėkaitytė

Po paskaitos „Pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai XVIII a. Lietuvoje“: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, lektorė Rima Valinčiūtė (dešinėje) ir jos mokslinio darbo vadovė menotyros daktarė Laima Šinkūnaitė

Pirmoji atodanga – švytinčios Širdies paslaptis

„Klaidinga teigti, kad Švč. Jėzaus Širdies atvaizdai Lietuvoje pasklido tik XVIII a. antrojoje pusėje. Altoriniai paveikslai, kaip ir pats pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai, Lietuvoje plito nuo pat XVIII a. pradžios!“ – entuziastingu apibendrinimu savo paskaitą Kauno arkivyskupijos muziejuje baigė jauna mokslininkė, šio muziejaus darbuotoja Rima Valinčiūtė.