Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Mums rašo
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ar atgis Kauno Šv.Jurgio bažnyčios šlovė?

Iniciatyvinės grupės nariai (iš kairės): dr. Antanas Adomėnas, architektė Asta Prikockienė, kun. Andrius Dobrovolskas, OFM, Kristina Lapinskienė ir Kazimieras Kuzminskas

Sovietmečiu prie žymesnių bažnyčių valdžia kaip pasityčiojimą pritvirtino ketaus lentas, jog tai „architektūrinis paminklas, saugomas valstybės“. O iš tiesų jokio saugojimo nebuvo. Viskas iro, dūlėjo, o remonto jokio nebuvo, kol pagaliau metalo vagišiai daug kur tas lentas nugvelbė ir pardavė metalo supirkėjams. Taip atsitiko ir su Šv.Jurgio bažnyčia Kauno senamiestyje, kuri iro dėl priežiūros stokos, nepagarbos kultūros paveldui, nuo lietaus, politinių skersvėjų. Pokariu Kaune, Šv.Jurgio ir Šv. Mikalojaus bažnyčiose bei buvusioje žydų sinagogoje (buv. Italijos g., dabar A.Mackevičiaus g.) buvo sandėliuojamos inteligentijos unikalios knygos, enciklopedijos, net foliantai. Atseit buržuazijos „niekalas“. O patys tų unikalių daiktų savininkai buvo ištremti į Sibirą. Daugelis šių knygų savininkų nesugrįžo iš šių tremčių...

Netyrinėtuose sakralinės dailės baruose aktyvūs jaunieji

Jolanta Kažemėkaitytė

Po paskaitos „Pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai XVIII a. Lietuvoje“: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, lektorė Rima Valinčiūtė (dešinėje) ir jos mokslinio darbo vadovė menotyros daktarė Laima Šinkūnaitė

Pirmoji atodanga – švytinčios Širdies paslaptis

„Klaidinga teigti, kad Švč. Jėzaus Širdies atvaizdai Lietuvoje pasklido tik XVIII a. antrojoje pusėje. Altoriniai paveikslai, kaip ir pats pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai, Lietuvoje plito nuo pat XVIII a. pradžios!“ – entuziastingu apibendrinimu savo paskaitą Kauno arkivyskupijos muziejuje baigė jauna mokslininkė, šio muziejaus darbuotoja Rima Valinčiūtė.

Pasaulio ekumeninio forumo sprendimai

Mindaugas BUIKA

PBT Centro komiteto pirmininku išrinktas Brazilijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vadovas pastorius Valteris Altmanas

Pabrėžiamas Bažnyčios vienatinumas įvairovėje

Tarp daugelio dvasinio, socialinio, ekologinio ir netgi politinio pobūdžio dokumentų, kuriuos priėmė vasario antroje pusėje Porto Alegrės mieste, Brazilijoje, vykusi Pasaulio Bažnyčių Tarybos (PBT) 9-oji generalinė asamblėja, – plačiau apie katalikų dalyvavimą šiame svarbiausiame ekumeniniame forume rašyta „XXI amžiaus“ praėjusio trečiadienio, kovo 1 dienos, numeryje, – ypatingo dėmesio susilaukė kreipimasis „Pašaukti būti viena Bažnyčia“, kuriuo visų tradicijų pasaulio krikščionys yra kviečiami išsamiau paanalizuoti esamus tarpdenominacinio dialogo pasiekimus ir jo vystymo galimybes trokštamos vienybės linkme.

Apie ką byloja naujas LGGRT centro leidinys

Eugenijus R.Stancikas

laisvės kovų dalyvis

Knygos viršelis

2005 metų pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido aktualų ir šiuolaikinei visuomenei labai reikalingą leidinį – dokumentų rinkinį „Sovietinės ideologijos nelaisvėje. 1940-1990“.

Dokumentus šiam leidiniui atrinko ir į lietuvių kalbą išvertė, archeologiškai sutvarkė Juozapas Romualdas Bagušauskas ir Arūnas Streikus. Leidinyje randame įvadą, dokumentų sąrašą, pačius dokumentus, reziume anglų kalba ir asmenvardžių rodyklę. Rinkinyje skelbiami informatyviausi LKP(b) CK, NKGB-MGB-KGB, Glavlito ir LSSR Kultūros ministerijos dokumentai iš Lietuvos kultūros ministerijos ir Lietuvos ypatingojo archyvo fondų. Rinkinį sudaro 121 dokumentas, apimantis visą sovietinės okupacijos Lietuvoje laikotarpį.

„Sakalo“ skrydis

Balys URBONAS

Vyrų choras „Sakalas“

(Tęsinys. Pradžia Nr. 17)

L.Abaris, artėjant 1990-iesiems, bundant Atgimimui, vis daugiau rengė dainų, atspindinčių Lietuvos orumą ir garbę. V.Telksnio „Ant Vilniaus kalvų“, K.Banaičio maršas „Žygis į Vilnių“, T.Makačino „Kur žirgus balnojom“, aišku, jau ir seniau dainuota J.Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“ – visos šios dainos atgaivino visų slėptą tikro patriotizmo dvasią. Viename 1988 metų jubiliejiniame 20-mečio koncerte pačia aukščiausia dominante suspindo V.Kudirkos „Tautiškos giesmės“ spalvos.

Korupcija ir toliau gyvuos…

Benjaminas ŽULYS

Kyšininkavimas, valdininkų, pareigūnų, policininkų, kitų tarnybų darbuotojų papirkinėjimas įgavo plačius mastus ne vien kitose šalyse, bet ir pas mus. Tai yra korupcija, kuri jau oficialiai pripažinta, nemažai jos faktų pagarsinama žiniasklaidoje (dažniausiai – jos pačios iniciatyva), dar plačiau apie ją kalbama. Paprasti žmonės piktinasi, kad yra priversti duoti kyšius įvairaus lygio valdininkams, specialistams, nes kitaip jie nespręs ar vangiai spręs jų reikalus, teiks medicinos ar kitas paslaugas.

Puota maro metu

Darius Vilimas savo straipsnyje „Ar bus Šuns metai tokie patys šuniški kaip ir praėjusieji?“ („XXI amžius“, vasario 17 d., Nr. 14) kelia klausimą, ar šie metai irgi bus tokie pat kaip praėjusieji? Be abejo, bus dar šuniškesni. Tik ne visiems.

Kol Lietuvą valdys buvusiųjų klanas (artimų bičiulių ratas, daugiausia buvusios nomenklatūros, nemariojo komjaunimo ir prisiplakėlių karjeristų), savo čiuptuvais apraizgęs visą kraštą, doroji visuomenės dalis (nevagianti ir išpažįstanti Dekalogą) gyvens šuniškai. Laisvės metais ilgiausiai Lietuvą valdo buvusieji. Per tą laiką susiformavo tvirtai konsoliduotas klanas, kuris jau tapo valstybe valstybėje ir kuriam negalioja jokie įstatymai. Negana to, jis leidžia sau palankius įstatymus, kurie suteikia galimybę klano nariams lobti visuomenės sąskaita. Pilaitės prestižiniuose miestų rajonuose, vilos draustiniuose, atostogos prabangiuose kurortuose – klano ir žemesnių lygių apsivogusių valdininkų kasdienybė. Visa ta puota maro metu vyksta vagims įžūliai demonstruojant savo turtus, kurių įsigijimo teisėtumu niekas nesidomėjo, nesidomi ir vargu ar pasidomės. Nėra kam domėtis – visi vienodi, o varnas varnui akies nekerta.