|
Puota maro metu
Darius Vilimas savo straipsnyje Ar bus Šuns metai tokie patys šuniški kaip ir praėjusieji? (XXI amžius, vasario 17 d., Nr. 14) kelia klausimą, ar šie metai irgi bus tokie pat kaip praėjusieji? Be abejo, bus dar šuniškesni. Tik ne visiems.
Kol Lietuvą valdys buvusiųjų klanas (artimų bičiulių ratas, daugiausia buvusios nomenklatūros, nemariojo komjaunimo ir prisiplakėlių karjeristų), savo čiuptuvais apraizgęs visą kraštą, doroji visuomenės dalis (nevagianti ir išpažįstanti Dekalogą) gyvens šuniškai. Laisvės metais ilgiausiai Lietuvą valdo buvusieji. Per tą laiką susiformavo tvirtai konsoliduotas klanas, kuris jau tapo valstybe valstybėje ir kuriam negalioja jokie įstatymai. Negana to, jis leidžia sau palankius įstatymus, kurie suteikia galimybę klano nariams lobti visuomenės sąskaita. Pilaitės prestižiniuose miestų rajonuose, vilos draustiniuose, atostogos prabangiuose kurortuose klano ir žemesnių lygių apsivogusių valdininkų kasdienybė. Visa ta puota maro metu vyksta vagims įžūliai demonstruojant savo turtus, kurių įsigijimo teisėtumu niekas nesidomėjo, nesidomi ir vargu ar pasidomės. Nėra kam domėtis visi vienodi, o varnas varnui akies nekerta.
Šie metai bus šuniški ir todėl, kad nevaldomas laukinis kapitalizmas, Olimpe esančių proteguojamas, ir toliau siaus, skurdindamas dirbančiuosius, skatindamas emigraciją ir spartindamas tautos nykimą ne veltui per 16 laisvės metų 10 tūkst. mūsų tautiečių laisva valia išėjo Amžinybėn
Valdantysis klanas ir visų lygių korumpuoti valdininkai (lietuviškai korupcija vadinama vagyste), ypač tie, kurie prieis prie ES milijardų skirstymo, dar labiau lobs ir klestės. Ką jau ką, bet skirstyti milijardus koalicijos partneriai mokės.
Tik naivuolis gali tikėti, kad ES milijardai bus skirstomi sąžiningai, informuojant visuomenę, kam ir kodėl jie skiriami. Ar kas nors žino, kur nukeliavo valstybės vardu gautos paskolos ir jau gauti ES struktūriniai fondai? Kas gali paaiškinti, kaip nemažai klano narių, prieš 16 metų buvusių ubagais, nieko naudinga nenuveikę, staiga tapo milijonieriais? Juk negalėjo visų uošvės būti turtuolės
Teigti, kad visi valdininkai ir Olimpe esantys yra vagys, būtų neteisinga. Tarp jų yra dorų ir sąžiningų žmonių. Tačiau kol jie tyli ir nepadeda demaskuoti nusikaltėlių, vagies titulas tenka ir jiems.
Šie ir kiti metai šuniški dar ir todėl, kad koalicinis klanas tesugeba dirbti tik savo partijų ir asmeniniams interesams. Socdemai, neturintys nieko bendra su klasikine socialdemokratine ideologija, nerausdami postringauja apie nuolat augančią ekonomiką, nors visuomenė jokio pragyvenimo gerėjimo nejaučia. Su darbo žmogumi nieko bendra neturintys darbiečiai, ypač jų arogancijos kupinas, pretenzingas nepraustaburnis lyderis, primiršęs neseniai pirštą aritmetiką, 1, 11, 111, 1111, pakeitė plokštelę ir niekieno netrukdomas toliau mulkina visuomenę, žadėdamas šviesų rytojų tuoj pat, kai tik darbiečiai paims valdžią visur, kur tik galima. Nespjautų jie ir į Prezidentūrą, tačiau kol kas kuklinasi. Gal laukia, kad Rytų kaimynas antrą kartą padės?
Koalicijos jaunesnieji broliai kol kas yra stipresniųjų šešėlyje, tačiau visuomeninio turto dalybose taip pat nesnaudžia.
Tautos gėdai ir nelaimei, praėjusieji metai liko paženklinti teisiškai neįvertinta V.Uspaskicho diplomo afera, Draugystės viešbučio prichvatizavimo istorija, Seimo narių gobšumu ir kitais Olimpe esančiųjų veiklos perliukais. Palyginti su visais buvusiais Seimais, šis yra labiausiai parazituojantis ant tautos kūno. Šio Seimo daugumos narių moralę atskleidžia žinomo demagogo pasisakymas priėmus įstatymą, aprobavusį jų gobšumą: Žiniasklaida patriukšmaus ir nurims, o pinigėliai liks mums.
Kol koalicinė Seimo dauguma bijos demokratijos (opozicijos teisių varžymas), vengs viešumo ir skaidrumo (Draugystės skandalo glaistymas), dirbs buldozeriniu metodu ir rūpinsis tik savo partijų interesais, nėra ko tikėtis nešuniško gyvenimo.
Į istoriją jau įėjo visiems įgrisusio skandalo metu prie sienos priremto Premjero ištarta maždaug tokia patetiška frazė: 50 metų sąžiningai dirbau Lietuvai, iš jų 15 nepriklausomai! Tad kodėl turėčiau kažkam aiškintis? Pasiaiškinti nepakenktų dėl savo reputacijos, kuri dėl nenoro aiškintis gerokai sušlubavo. Tenka pripažinti, kad nieko ypatingai bloga per pusę amžiaus lyg ir nepadaryta. O kas gera padaryta per 16 laisvės metų? Ar gali ką nors ypatingai gera tautai ir valstybei padaryti politikas, istorinių lūžių metais netikėjęs Nepriklausomos Lietuvos ateitimi ir pabijojęs išeiti į didingą Baltijos kelią? Todėl nereikia stebėtis, kad jis laisvės metais daugiausia rūpinosi savo partija, senosios nomenklatūros ir bičiulių interesais, jų įtvirtinimu atsakinguose valstybės postuose siekdamas išlaikyti laisvę atgavusią Lietuvą buvusios nomenklatūros kontrolėje. Argi galima tai pavadinti geru darbu Lietuvai?
Premjero įprotis kiekviena rimta proga sakyti nieko nežinau, nieko negirdėjau daug ką sako apie seniausio Europoje Premjero darbo stilių. Tačiau kai reikia užglaistyti partijos bičiulio nusikaltimą (policijos generalinio komisaro kompromitavimas, brakonieriavimas draustinyje, Neringos išparceliavimas ir pan.), tada jis viską žino, viską girdi ir viską gali. Kam apsivers liežuvis pasakyti, kad tai geras darbas Lietuvai?
Japonijoje pykčiui prieš viršininkus išlieti darbininkams pertraukų metu buvo leidžiama daužyti specialiai tam pagamintus viršininkų manekenus. Pas mus demokratija: leidžiama kalbėti, rašyti, piktintis valdančiojo klano nusikaltimais. To klano devizas: jūs piktinkitės, o mes darysime tai, kas mums patinka! Todėl ir gyvename šuniškai: valdžia sau, visuomenė sau. Kiek tai gali tęstis?
O svarbiausia, dėl ko mes gyvename šuniškai, yra tai, kad valdantysis klanas savo destrukcine veikla baigia išrauti iš tautos sąmonės tas vertybes, kurios padėjo jai išlikti kruvinoje istorijos mėsmalėje: Tėvynės meilę, patriotizmą, idealizmą, sąžiningumą, dorą, darbštumą visa tai, kas žmogų daro žmogumi, piliečiu, aktyviu visuomenės nariu, kuris neabejingas tautos likimui. Tik sąmoningas pilietis nesilankstys svetimšaliui, nesiduos paperkamas sumuštiniais ar įvairiais blizgučiais, netikės ciceronais, žadančiais stebuklus, ir per įvairių lygių rinkimus pats nesiners sau kilpos ant kaklo.
Neseniai minėjome mūsų valstybės atkūrimo 88-ąsias metines. Kokios moralės buvo tie vyrai, iš nebūties atkūrę valstybę ir vedę tautą sparčiu pažangos keliu? Anuo metu valstybės atkūrimas vyko nepaprastai sunkiomis sąlygomis. Tačiau per 16 laisvės metų pažanga visose gyvenimo srityse reliatyviai buvo nepalyginti ženklesnė nei dabar.
Kad suprastume, kokios moralės buvo ano meto politinis elitas, pacituosiu Vasario 16-osios Akto signatarą, idealistą, patriotą, diplomatą, istoriką, rašytoją, gulago kalinį Petrą Klimą (Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. V. Mintis. 1991, p. 15): Apie asmeninį gyvenimą tada betgi negalvota. Nerūpėjo nei turtai, nei patogumai. Neatmenu tada turėjęs nereikalingą porą batų ar antrą drabužių eilę. (
)
Taip aš jau tada virtau darbo asketu, atsidėdamas mažos lietuvių tautos išlaisvinimui. Tik mūsų mažame krašte, man atrodė, bus galima pasiekti tai, ko žmogus privalo siekti. (
) Ta viltimi mes tada gyvenome.
Koks siaubingas dorovinis kontrastas tarp ano meto tautai atsidavusių patriotų ir dabartinio Mamonai parsidavusio valdančiojo klano, apvaginėjančio tautiečius! Idealistai ir savanaudžiai, kuklūs ir gobšuoliai, patikimi ir melagiai, sąžiningi ir vagys, tautos gerbiami ir visuomenės nekenčiami. Neatsitiktinai Lietuvos įvaizdis Europoje prastėja
Reikalingi nauji valančiai, kudirkos, basanavičiai, kurie išgelbėtų tautą iš to marazmo, į kurį buvusieji ją atvedė. Tačiau jei tokie atsirastų, klanas juos stengtųsi sutrypti taip, kaip pasielgė su pasaulyje žinomiausiu ir labiausiai gerbiamu lietuviu. Kol nebus sulaužytas stuburas tam buvusiųjų monstrui (o tai padaryti gali tik tauta, pabudusi iš nusikaltėlių hipnozės), gyvensime šuniškai.
Džiugu, kad Lietuvos Bažnyčios hierarchai vis dažniau taria savo autoritetingą žodį pačiais opiausiais visuomenei klausimais. Reikėtų, kad tas žodis pasiektų pačius atokiausius šalies kampelius, kur šiandien šeimininkauja atėjūnas ir į jį panašūs, dezinformuodami ir numenkindami patiklius žmones.
Apgailėtina, kad, vykstant puotai maro metu, tyli inteligentai, kurių misija yra ginti tiesą, teisingumą ir skriaudžiamuosius, tramdyti suįžūlėjusius valdininkus, kurie privalo tarnauti visuomenei. Tik sutelktomis visų dorų žmonių pastangomis galime išsivaduoti iš mums primesto šuniško gyvenimo.
Kazys BLAŽEVIČIUS
© 2006 XXI amžius
|