|
Nenušauto briedžio dalybos, arba Kaip Žemės ūkio rūmai dalija milijonus
Gamtoje atimti silpnesniojo sumedžiotą grobį nerašytą teisę turi stipresnysis. Civilizuotame pasaulyje mūsų šalyje taip pat medžioklėje nušautą stambų laimikį paprastai dalijasi medžiotojai. Nei žmonos, nei giminės ar kiti artimieji šiai veiklai nevadovauja, o ir nepretenduoja į tai. Gaila, kad nutolome nuo šių tradicijų... Šiandien jau tapo įprasta, net nuostabos nekelia tai, kad visuomenės gyvenime nuolat atsiranda asmenybių, kurios mano esančios visažinės, neklystančios, informuotos iš pačių patikimiausių šaltinių, todėl turinčios teisę imtis smerkėjo, netgi teisėjo vaidmens.
Vasario 21 dieną laikraščio Ūkininko patarėjas apžvalgininkas, rodos, nuoširdžiai džiaugiasi faktu, kad Europos fondai Lietuvos kaimo bendruomenėms skyrė 3 mln. litų. Žemės ūkio rūmai bei jų atstovaujama Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga (LKBS), dėjusi dideles pastangas, kad į kaimo bendruomenes būtų atkreiptas Vyriausybės dėmesys, džiaugiasi ne mažiau. Tik gaila, kad šio fakto paskelbimu baigiasi apžvalgininko džiugesys dėl Lietuvos kaimo bendruomenių, gyvenančių be vandentiekio, centrinio šildymo bei asfaltuotų kelių, ir pradedamas kurti nenušauto žvėries dalybų scenarijus. Tik taip galima įvardyti viešinamą dezinformaciją, naudojantis nežinomu šaltiniu. Keista, kad ja švaistomasi nė nepabandžius pasitikslinti, nors tai, beje, labai nesunku, be to, kaip žinoma, ir privalu kiekvienam rašančiajam. Todėl be jokio džiaugsmo ar piktdžiugos taisome gausias apžvalginio straipsnio klaidas.
Pirma. Pinigai kaimo bendruomenėms yra skirti iš valstybės biudžeto, o ne iš Europos Sąjungos fondų. Tiek to, nurašykime šią klaidelę ,,šventai frazei, tapusiai įpročiu. Antra. Rašantysis be jokių abejonių konstatuoja, kad Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), sulaukę Žemės ūkio ministerijos siūlymo administruoti bendruomenėms skirtus pinigus, iš to turės milžinišką naudą, t.y. 15 proc. nuo visos sumos 450 tūkst. litų, nes kaimui tokių pinigų per daug, privalu dalytis su Žemės ūkio rūmais. Labai keista, kad pats administratorius apie tokius skaičius nė negirdėjo. Beje, kaip ir apie patvirtinimą, kad ŽŪR vykdys tokią veiklą. Iš tiesų Lietuvos kaimo bendruomenės pageidavo, kad minėtus pinigus administruotų Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga ir ŽŪR, o Vietos veiklos grupės (aktyviausių kaimo žmonių ir institucijų susibūrimas) netgi apgailestavo, kad jų rengiamiems projektams administruoti siūloma Nacionalinė mokėjimo agentūra, nes ,,finansavimo sąlygos per NMA yra ženkliai sudėtingesnės. Trečia. Administruoti iš valstybės biudžeto skiriamus pinigus ŽŪR, kurių statusas asociacija, nė negali, todėl šį darbą atliks Žemės ūkio ministerija. Žemdirbių savivaldos organizacijos indėlis į šią veiklą bus visuomeninis vadinasi, dirbs už dyką. Bet ne dykai, o kaimo žmonių bei savo narės Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos labui.
Dar viena detalė apie 3 mln. dalybas, galinti būti įdomi smalsesniems skaitytojams. Leidžiama maksimali projekto suma 25 tūkst. litų. Paskaičiuokime mažumėlę. Jei visos kaimo bendruomenės rengs būtent tokius projektus, jų susidarys daugiau nei šimtas. O jeigu mažesnius 5 ar 7 tūkst. litų sumai? Kad projektų administravimas darbui imli veikla, ko gero, neatsiras prieštaraujančiųjų.
Nėra būtinybės neigti kito apžvalgininko apgailestavimo ar pavadinti jį dar viena klaida, kad 3 mln. litų kaimo bendruomenėms skirsto ne Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri darbą atliktų ,,objektyviai ir nešališkai, nes tai tik troškimas. Norėti galima daug, labai daug. Bet baimintis, kad kaimo žmonės bus nuskriausti, visai neverta, nes tam nėra nė menkiausio pagrindo.
Pabandykime paspėlioti, kodėl faktai kartais taip keistai iškreipiami. Be abejo, visi darome klaidų, neapdairiai pasinaudojame nuodugniai nepatikrinta informacija. Bet, kita vertus, visai suprantama ir žmogiška silpnybė pasirodyti rūpestingu globėju, dovanų dalytoju ar šiaip neklystančiuoju, ypač artėjant savivaldybių rinkimams. Todėl belieka stebėti, analizuoti ir daryti išvadas.
Remigijus URBONAS,
Žemės ūkio rūmų direktorius
© 2006 XXI amžius
|