Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Gėlės Tarasui Ševčenkai

Dr.Aldona KAČERAUSKIENĖ

Ukrainos ambasadoje po renginio T.Ševčenkai atminti. Iš kairės: doc. dr. Romas Batūra, Natalija Šertvytienė, ambasadoriaus patarėjas Grigorij Niečeporenko, dr. Aldona Vasiliauskienė ir administratorius Mikola Dziadzin

Norint patekti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą tenka praeiti pro Istorijos fakultetą. Praeivių dėmesį patraukia ant šio fakulteto sienos pritvirtinta memorialinė lenta, skirta ukrainiečių dailinininko ir poeto Taraso Ševčenkos (1814-1861) atminimui. Lentoje pavaizduotas jauno gražaus žmogaus profilis ir įrašyta keletas svarbių faktų: Vilniuje ukrainiečių tautos dainius gyveno 1829-1831 metais. Šis miestas jo prisiminimuose liko brangiausia vieta. Kasmet kovo pradžioje, paminint šio laisvės šauklio gimimo ir mirties datas (kovo 9 ir 10 d.), prie paminklinės lentos padedamos gėlės. Taip buvo padaryta ir šiais metais. Į gėlių padėjimo ceremoniją atvyko ir kalbą pasakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Borisas Klimčiukas, Vilniaus ukrainiečių bendruomenės pirmininkė gydytoja Natalija Šertvytienė. Buvo deklamuojamos T.Ševčenkos eilės. Po to visi susirinkusieji pasuko Ukrainos ambasados link. Čia renginys tęsėsi toliau.

Iš Kijevo atvykusios trys Meno instituto penkto kurso studentės atliko koncertinę programą. Jos pritardamos bandonijoms dainavo T.Ševčenkos tekstais sukurtas dainas. Gausiai susirinkusių ukrainiečių bendruomenę visa tai jaudino iki ašarų: ir mylimo poeto žodžiai, ir jaunų merginų, pasipuošusių nacionaliniais drabužiais, grožis, ir jų skaidrūs balsai, ir pamėgtų muzikos instrumentų melodijos. Kai kurias dainas dainavo visa salė. Buvo pasikeista atminimo dovanomis. Studentėms viešnagę Lietuvos Respublikos sostinėje primins gintaro vėriniai. Lietuvos ukrainiečių bendruomenės biblioteką papildys solidi knyga apie Ukrainos sostinę Kijevą.

Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, žmonės dar ilgai kalbėjosi, bendravo, keitėsi nuomonėmis, dėkojo Ukrainos kultūros atašė Olenai Paryš ir vienai iš renginio organizatorių Tatjanai Morgun.

Pagerbti T.Ševčenką Lietuvoje, minint jo gimimo ir mirties dienas, yra sena mūsų tėvynėje gyvenančių ukrainiečių tradicija. Rasos Paliukienės ir Jono Rumšos sudarytoje knygoje „Tautinės mažumos Lietuvoje“ skaitome: „Nepriklausomoje Lietuvoje veikė Lietuvių-ukrainiečių draugija (jai vadovavo prof. M.Biržiška), Ukrainiečių tautinė draugija, Lietuvos ukrainiečių švietimo kultūros draugija ir kitos. Jos aktyviai reiškėsi kultūros ir švietimo baruose. Draugijos kasmet minėjo T.Ševčenkos gimimo ir mirties metines, šventė ukrainiečių tautines šventes, populiarino ukrainiečių literatūrą, meną, kultūrą, istoriją. Lietuvos radijas kartą per mėnesį transliuodavo šios draugijos parengtas pusės valandos laidas. 1932-1935 metais buvo leidžiamas periodinis leidinys „Ukrainiečių žinios“. Šių organizacijų veikla buvo prievarta nutraukta 1940 metais, Lietuvą okupavus bolševikams“.

Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai įsitraukė į mūsų Atgimimo metais organizuojamus renginius. Mitinguose jų vėliavą galėjai pamatyti šalia mūsų plevėsuojančios trispalvės. Ukrainiečiai taip pat panoro dalyvauti Sąjūdžio veikloje. 1988 metų pabaigoje prie Lietuvos kultūros fondo susibūrė Vilniaus ukrainiečių bendrija. Imta puoselėti idėją steigti atskirą savarankišką visos Lietuvos ukrainiečių visuomeninį susivienijimą. Idėja realizavosi po metų. 1989 metų spalio pabaigoje įvykusi steigiamoji konferencija įkūrė Lietuvos ukrainiečių bendriją, tebeveikiančią iki šiol. Tuomet buvo priimtas kreipimasis į Lietuvos ukrainiečius. Kreipimesi buvo ir tokie žodžiai: „Būkime tolerantiški lietuvių tautos ekonominio savarankiškumo, nepriklausomybės, nacionalinio atgimimo siekimui, Lietuvoje gyvenančių tautų savimonei“. Lietuvos ukrainiečių bendrija dabar yra Pasaulinės ukrainiečių organizacijos narė. Jos atstovai renkami šios organizacijos tarybos nariais.

Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai padėjo mums išsaugoti trapią nepriklausomybę 1991-ųjų tragiškomis sausio dienomis. Atsidėkojant keliolikai jų įteikti Sausio 13-osios medaliai. Tuometinė Lietuvos ukrainiečių bendrijos koordinacinės tarybos pirmininkė L.Žilcova 1995 metais apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino antrojo laipsnio medaliu.

Severinas Vaitiekus knygoje „Ukrainiečiai Lietuvoje“ rašo: „Didžioji ukrainiečių tautybės asmenų dalis priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę, jie naudojasi tomis pačiomis teisėmis ir laisvėmis bei privalo vykdyti tas pačias pareigas kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai“.

1992 metais buvo įkurta Lietuvos ukrainistų asociacija, kuri prisideda prie dviejų tautų kultūrinių ryšių stiprinimo. 1997-aisiais įsteigti du ukrainiečių kultūros centrai: Lietuvos ukrainiečių kultūros centras Vilniuje ir Ukrainiečių kultūros centras „Barvinok“ Visagine. 1996 metų rudenį atnaujinta T.Ševčenkai skirta memorialinė lenta. Puoselėjama idėja įkurti T.Ševčenkos memorialinį muziejų Vilniuje.

Palinkėkime Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams visų lūkesčių išsipildymo. Tegul jiems būna gera gyventi mūsų tėvynėje.

Vilnius

© 2006 „XXI amžius“