Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sakralinės muzikos atgaiva Šv. Ignoto bažnyčioje

Iš Kanados atvykusi smuikininkė Audronė Šarpytė koncertuoja Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje

Kovo 19-ąją, sekmadienį, Vilniuje, Šv. Ignoto bažnyčioje įvykusioje Gavėnios susikaupimo valandoje, klausytojai pajuto gilius išgyvenimus ir dvasios ramybę. Koncertą pradėjo kapelionas kapitonas kun. Vytautas Langas, sakydamas, kad „pasninkas ne vien dieta, bet mokėjimas atsisakyti savęs, kad galėtum dalį atiduoti kitam. Šis Ženklas ir žymi krikščionį...“

Renginį parengė iš Kanados atvykusi žinoma smuikininkė Audronė Šarpytė ir bažnyčios vargonininkas Eugenijus Puzynia. Pasaulio koncertų salėse koncertuojanti A.Šarpytė, žinomo Toronte kamerinio orkestro „Lyra“ įkūrėja. Apsilankiusi Lietuvoje, didelę profesionalią patirtį turinti smuikininkė subūrė bendraminčius atlikėjus: Dalią Lapėnaitę, Antaną Valucką, Jūratę Juodelienę, Ramutę Petrikaitę. Jie įkūrė kamerinį orkestrą „Musica sacra“, kurio branduolį sudaro minėti muzikai.

Juozapinių šventėje – Kambario teatras

Alfas PAKĖNAS

Juozapinių šventėje Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje. Iš kairės: Kauko šeimininkė Aušra Raudonienė, Rimanta Matlašaitienė, aktorius Ferdinandas Jakšys, dailininkė Taida Balčiūnienė, literatūrologė Eugenija Vaitkevičiūtė, dainininkas Kazimieras Jakutis

Kaune, Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje, paminėta rašytojo ir kanauninko vardo diena – Juozapinės.

Pasak amžininkų prisiminimų ir paties Vaižganto laiškų, rašytų Bronei ir Petrui Klimams, jis mėgdavo švęsti savo vardadienį, gaudavo daugybę sveikinimų ir gėlių, o pats su linksma siela priimdavo svečius, dosniai juos vaišindavo.

„Branyte! Neilgai betrukus, mano vardadienis. Kaip paprastai, rengiu priešpiečius, laukiu daugybės svečių. Alkolio neduodamas, neturiu triukšmo; užtat geros šnekos esti gana“, – rašė Vaižgantas B.Klimienei į Paryžių 1927 m. kovo 13-ąją.

Knygnešio nuostatų gyvastingumas

Didelės reikšmės Lietuvos kultūros istorijoje XIX amžiuje turėjo Lietuvos knygnešiai. Meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, tautos tradicijoms skatino ryžtis rizikingam knygnešių darbui.

Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Kauno rajono savivaldybės bibliotekoje vyko renginys „J.Bielinio nuostatos gyvastingumas ir atgarsiai mūsų gyvenime“, skirtas iškilaus knygnešio, Lietuvos knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio 160-ųjų gimimo metinių jubiliejui.

Garbė knygnešiams

Saulėtą kovo 16-osios vidudienį į M.Daukšos viešąją biblioteką susirinkę kėdainiečiai su pagarba ir dėkingumu prisiminė knygnešius.

Renginio vedėja bibliotekininkė Birutė Dainauskienė priminė, kad 1864-1904 metais, uždraudus Lietuvoje spausdinti lietuviškas knygas ir laikraščius lotyniškomis raidėmis, spaudos centru tapo Tilžė. Iš ten knygos, laikraščiai, žurnalai ir maldaknygės buvo slapta gabenamos ir platinamos po visą Lietuvą.