Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vertingas Popiežiaus mokymas apie žiniasklaidos paskirtį ir atsakomybę

Mindaugas BUIKA

Jėzuitų žurnalo „La Civilta Cattolica“ redakcijoje popiežius Benedikas XVI sveikinasi su Jėzaus Draugijos generaliniu vyresniuoju kunigu Pėteriu Hansu Kolvenbachu Nuotrauka iš „L'Osservatore Romano“

Pastarosiomis savaitėmis savo įtemptoje darbotvarkėje popiežius Benediktas XVI nemažai dėmesio skyrė ir žiniasklaidos klausimams: aplankė Vatikano radiją, minintį įkūrimo 75-ąsias metines (plačiau apie šį vizitą rašyta „XXI amžiaus“ kovo 17 dienos numeryje), susitiko su Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos nariais, dalyvavusiais metinėje plenarinėje asamblėjoje, aplankė Romoje leidžiamo jėzuitų žurnalo „ La Civilta Cattolica“ redakcijos kūrybinį kolektyvą, paskelbė savo pirmąjį kreipimąsi Pasaulinės žiniasklaidos dienos proga. Kiekviename iš šių įvykių Šventasis Tėvas priminė žiniasklaidos daromą didžiulę įtaką visuomenei ir pabrėžė jos atsakomybės svarbą tarnaujant bendrojo gėrio, tiesos ir taikos labui.

Šeimos ir santuokos palaikymo prioritetas

Savo kalboje Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos, koordinuojančios katalikiškos žiniasklaidos veiklą, nariams Šventasis Tėvas pripažino šios industrijos turimą žmonių bendravimo, vienijimo ir bendradarbiavimo skatinimo potencialą. Tą nurodė ir II Vatikano Susirinkimo tėvai, kurie žiniasklaidos klausimams paskelbė atskirą dekretą „Inter Mirifica“ ir įsteigė Pasaulinę žiniasklaidos dieną, kasmet minimą Katalikų Bažnyčioje. Praėjus keturiasdešimčiai metų po Susirinkimo „mes labiau negu bet kada anksčiau suprantame būtinumą pakinkyti šią (žiniasklaidos) galią visos žmonijos naudai“, sakė popiežius Benediktas XVI.

Šis įpareigojimas reikalauja „drąsos ir ryžtingumo“ tiems, kurie darbuojasi toje didžiulės įtakos srityje, kad bendrojo gėrio siekimo uždavinys „niekada nebūtų paaukotas“ savanaudiškiems pelno ar ideologijos tikslams, kurie mažai skiria dėmesio tikriesiems visuomenės poreikiams. Šventasis Tėvas pastebėjo, jog šie dalykai labai gerai išanalizuoti paskutiniajame jo pirmtako Jono Pauliaus II apaštaliniame laiške „Sparti pažanga“ (2005 metų vasaris), kuris gali teikti gerą metodinę paramą katalikams žurnalistams skelbiant krikščioniškojo mokymo „išlaisvinančias tiesas“.

Paliesdamas konkrečius žiniasklaidos darbo aspektus popiežius Benediktas XVI ypač nurodė „neatidėliotiną poreikį palaikyti ir skatinti santuoką ir šeimos gyvenimą, kiekvienos kultūros ir visuomenės pagrindą“. Tam yra reikalingas nuoširdus žurnalistų bendradarbiavimas su tėvais, padedant jiems sunkiame, bet kilniame pašaukime auginti ir auklėti vaikus, pateikiant atitinkamus pozityvius šeimos gyvenimo ir ištikimos meilės pavyzdžius. Ir kaip būna skaudu matyti žiniasklaidoje priešingus dalykus, kai jauniems žmonėms patraukliai pristatomos klaidingos ir pažeminančios meilės išraiškos, kuriose „išjuokiamas Dievo duotas žmogiškojo asmens orumas ir sutrypiami šeimos interesai“, sakė Šventasis Tėvas.

Jis paragino dvasininkus nelikti žiniasklaidos moralinių problemų nuošalyje, padėti jos pasaulio darbuotojams „skleisti tai, kas yra gera ir teisinga“, ypač žmogiškosios ir visuomeninės egzistencijos prasme. Kartu nereikia vengti pasmerkti šioje srityje esančių blogų dalykų, ypač „pražūtingų tendencijų, kurios naikina pilietinės visuomenės audinį, žmogiškojo asmens vertę“.

Katalikiška žiniasklaida turi remtis Bažnyčios mokymu

Katalikiškosios spaudos aktualijų aptarimui buvo svarbus popiežiaus Benedikto XVI vasario 17 dienos susitikimas su dvisavaitinio jėzuitų žurnalo „La Civilta Cattolica“ redaktoriais ir žurnalistais. Šį apžvalginį leidinį 1850 metais įkūrė popiežius Pijus IX, ir dabar jis yra Italijoje ilgiausiai be pertraukos leidžiamas periodinis žurnalas. Pagal savo įstatus „La Civilta Cattolica“ išlaiko ypatingą ryšį su Šventuoju Sostu, todėl jos publikuojamos medžiagos turinys iš anksto yra peržiūrimas Vatikano valstybės sekretoriate. Tad galima teigti, kad žurnalo apžvalginiuose straipsniuose atsispindi ir bažnytinės vadovybės nuostatos, nors redakcijos kūrybinės paieškos nėra varžomos.

Toks nuolatinis atsinaujinimas ir dinamiškumas, popiežiaus Benedikto XVI nuomone, yra netgi privalomas, nes to reikalauja besikeičianti „istorinė situacija, kurioje gyvena šių dienų žmonės“ ir jiems Gerosios Naujienos (Evangelijos) mokymas turi būti skelbiamas pakankamai efektyviai. Tai tuo labiau aktualu, nes šiandieninėje Vakarų kultūroje tebėra stipri „uždarumo Dievui ir Jo moraliniam įstatymui“ tendencija, kada vyrauja individualistinis reliatyvizmas ir pozityvistinis scientizmas. Todėl reikia dėti atitinkamas pastangas vesti dialogui su šiuolaikine kultūra, kad ji vėl taptų palanki amžinosioms vertybėms. Priemonės, kurias siūlo Šventasis Tėvas šiam dialogui, yra „tikėjimas ir išmintis“, kurios jau nėra tokios neadekvačios, kaip gali atrodyti, bet su Viešpaties pagalba garantuoja sėkmę.

Taip pat nereikia užmiršti „gausių vilties ženklų pasaulyje, kurie yra Dvasios veikimo istorijoje vaisius“. Tarp tų viltingų ženklų, popiežius Benediktas XVI nurodė atnaujintą religinių vertybių pajautą, dėmesį Šventajam Raštui, pagarbą žmogaus teisėms, troškimą eiti į dialogą su kitomis religijomis. Vis daugiau žmonių šiame atsinaujinimo kelyje pradeda suprasti, kad tik tikėjimas į Jėzų gali padėti pagrindus prasmingam gyvenimui dažnai pasiklydusiame ir gaivalingame pasaulyje.

Šventasis Tėvas palinkėjo „La Civilta Cattolica“ redakcijai – ir tai galioja visiems katalikiškiems leidiniams – minėtame dialoge su šiuolaikine kultūra likti ištikimai Bažnyčios magisteriumui ir neužsiimti polemika, bet ginti tikėjimo tiesas, „kurios kartais yra iškraipomos nepagrįstais kaltinimais prieš bažnytinę bendruomenę“. Popiežius sakė, jog katalikiškajai spaudai kelrodžiu turi likti teisingai interpretuojami II Vatikano Susirinkimo dokumentai, kurių „doktrininiai ir pastoraciniai turtai“ iki šiol nėra pakankamai įsgyvendinti tikinčiųjų bendruomenėje. Kita vertus, Susirinkimo mokymas yra integruotas į daugelį Šventojo Sosto bei vietinių episkopatų sprendimų, kurie taip pat turi būti „gyvuoju šaltiniu“ katalikiškiems leidiniams. Palaikydamas Bažnyčios veikimą visose jos misijos srityse „La Civilta Cattolica“ turi sutelkti ypatingą dėmesį į jos socialinio mokymo skleidimą, kas visada buvo žurnalo viena pagrindinių temų per 155 jo leidybos metus.

Susitikime su redakcijos nariais dalyvavęs Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis kunigas Pėteris Hansas Kolvenbachas pasveikino Šventąjį Tėvą, užtikrindamas jį, kad „La Civilta Cattolica“ nori, jog žurnale publikuojama medžiaga būtų paženklinta ištikimybe Šventajam Sostui ir meile Bažnyčiai. „Mūsų žurnalas siekia žengti į priekį pagal (Susirinkimo) dokumentų nurodymus, būdamas įsitikinęs, jog per juos ir Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčia gali būti vedama ir saugoma džiaugsminguose ir skausminguose žmogiškosios istorijos įvykiuose“, – sakė tėvas P.Kolvenbachas. Jis pažymėjo, kad redakcijos susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI ženklina „La Civilta Cattolica“ tarnystės Šventajam Sostui vertinimą ir kartu padrąsinimą tolimesniems darbams šia kryptimi.

Pasaulinės žiniasklaidos dienos reikšmė

Visus tuos žiniasklaidos veiklos metodinius, etinius ir moralinius principus, kuriuos popiežius Benediktas XVI aptarė susitikimuose su Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos nariais bei jėzuitų žurnalo „La Civilta Cattolica“ redakcijos darbuotojais, jis taip pat formuluoja ir savo pirmajame kreipimesi Pasaulinei žiniasklaidos dienai, kuri Katalikų Bažnyčioje tradiciškai bus minima sekmadienį prieš Sekminių šventę (šiemet – gegužės 28-ąją). Šį pasaulinį celebravimą, kad „daugeriopas Bažnyčios apaštalavimas vis labiau stiprėtų socialinės komunikacijos priemonių dėka“ („Inter Mirifica“, 18) įsteigė II Vatikano Susirinkimo tėvai, pažymėję tą dieną, be kita ko, ganytojai turi priminti tikintiesiems pareigą remti katalikiškąją žiniasklaidą maldomis ir aukomis.

„Tikintieji tebūna raginami skaityti ir platinti katalikišką spaudą, kad per ją į visus dalykus susiformuotų krikščionišką požiūrį, – pabrėžiama minėtame II Vatikano Susirinkimo dekrete „Inter Mirifica“, nustatant bendrąją žiniasklaidos nacionalinę politiką Katalikų Bažnyčiai. – Taip pat būtina padėti rimtoms radijo ir televizijos laidoms, ypač toms, kurios skiriamos šeimoms. Tebūna sumaniai rūpinamasi katalikiškomis laidomis, supažindinančiomis klausytojus ir žiūrovus su Bažnyčios gyvenimu ir įkvepiančiomis religines tiesas. Kur yra būtina, reikia ryžtingai steigti ir statyti katalikiškas stotis bei rūpintis jų laidų tobulinimu ir efektyvumu“.

Su ypatingu susirūpinimu, atsižvelgdami į žiniasklaidos daromą įtaką, Susirinkimo tėvai kreipiasi į socialinės komunikacijos pasaulio darbuotojus, pabrėždami, jog moralinės pareigos saisto juos visus – „žurnalistus, rašytojus, aktorius, režisierius, leidėjus, gamintojus ir pardavėjus, kritikus ir kitus, kurie kokiu nors būdu prisideda prie informacijos parengimo ir perdavimo“. Dekrete „Inter Mirifica“ tiesiogiai sakoma, kad, atsižvelgiant į žiniasklaidos reikšmę šiuolaikinės visuomenės gyvenimui, – ir tai buvo pranašiškai pasakyta dar 1963 metais, – socialinės komunikacijos veikėjai informuodami, skatindami bei įkvėpdami gali vesti žmoniją arba tiesiu keliu arba į pražūtį. Būtent todėl visų jų pareiga – taip atsakingai derinti savo ekonominius, politinius ar kūrybinius reikalus, „kad jie niekada neprieštarautų visuomenės gerovei“.

Popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis šiemet jau 40 kartą minimai Pasaulinei žiniasklaidos dienai, kaip paprastai, buvo paskelbtas sausio 24-ąją, kai Bažnyčios liturgijoje celebruojamas šv. Pranciškus Salezas, žurnalistų ir rašytojų dangiškasis globėjas. Nemažas laikotarpis tarp dokumento paskelbimo ir pačios dienos minėjimo (gegužės 28-osios) leidžia vyskupų konferencijoms, atitinkamoms diecezinėms tarnyboms ir žiniasklaidos organizacijoms geriau pasirengti šiam įvykiui, galbūt ta proga surengiant ganytojų, žurnalistų bei kitų ekspertų susitikimus ar konferencijas socialinės komunikacijos etiniams klausimams išsamiau aptarti, sakoma Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos komunikate.

Pagrįstą kritiką turi lydėti teigiamų pastangų pripažinimas

Savo kreipimesi iškeldamas žiniasklaidos darbuotojų uždavinius, Šventasis Tėvas pabrėžia, kad „informuoti individų sąžines ir padėti ugdyti jų mąstymą niekada nėra neutralus uždavinys“, jis privalo turėti aiškią moralinę kryptį. Todėl autentiška komunikacija reikalauja principinės drąsos ir ryžto, taip pat reikalauja iš žiniasklaidos darbuotojų „nepasitenkinti dalinėmis arba laikinosiomis tiesomis“, nesugniužti po tikrai gausios informacijos svoriu ir tinkamai pasirinkti, jog būtų tarnaujama bendrajam gėriui. Popiežius Benediktas XVI pripažįsta, kad šiuolaikinė žiniasklaida, savo pašaukimu turinti būti atsakinga tiesos protagonistė ir taikos skatintoja, susiduria su nemažais iššūkiais.

Plačiomis spaudos, radijo, televizijos, interneto galimybėmis socialinė komunikacija sparčiai ir išsamiai leidžia keistis informacija, idėjomis, kas skatina įvairių žmonių grupių tarpusavio supratimą. Tačiau kartu su „didžiojo apskrito stalo“ vaidmeniu globaliniuose debatuose išryškėjo ir tam tikros dviprasmybės bei neigiami bruožai, kada žiniasklaida yra tapusi „tam tikra monokultūra“, užgožianti genijaus kūrybiškumą, subtiliai išsiurbianti gyvos ir įvairiaspalvės minties turinį, nuvertinanti vietinės kultūros specifiką bei religinio tikėjimo tradicijas. Šventojo Tėvo įsitikinimu, šie iškrypimai išryškėja tada, kai žiniasklaidos industrija praranda atskaitomybės visuomenei jausmą ir susitelkia tik į tarnavimą sau, kai vienintelis tikslas tampa pelno siekimas.

Kaip atsvarą šioms neigiamoms tendencijoms Popiežius rekomenduoja žiniasklaidai tikslų informavimą apie įvykius, „išsamų visuomenei rūpimų reikalų išaiškinimą ir teisingą skirtingų požiūrių pateiki mą“. Kadangi šiuolaikinė žiniasklaida yra svarbiausia vadinamosios populiariosios kultūros formuotoja, ji turi aiškiai skirti vengtiną „pagundą manipuliuoti nuo sveikintino ugdymo ir tarnavimo siekio, ypač jaunų žmonių atžvilgiu, kuriems populiarūs laidų vedėjai ar reporteriai yra tapę svarbiu autoritetu.

Skatindamos bendradarbiavimo, bendros atsakomybės ir solidaraus dialogo dvasią, žiniasklaidos priemonės gali tapti įtakingu ir brangintinu šaltiniu meilės civilizacijos kūrimui, kurio ilgisi visi žmonės, rašo kreipimesi Pasaulinei žiniasklaidos dienai popiežius Benediktas XVI.

Baigiant šią apžvalgą verta priminti Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininko arkivyskupo Džono Folio pastabas pradedant kovo 13-17 dienomis vykusią tarybos plenarinę asamblėją, kada jis sakė, jog Bažnyčia turi ne tik kritikuoti iškylančias žiniasklaidos ydas, bet ir neužmiršti pagirti už geras pastangas. Jis perspėjo dėl žalingo stereotipo, kada „žiniasklaidos bendruomenė pernelyg dažnai laukia ir gauna iš Bažnyčios daugiau pasmerkimų nei pagyrimų, daugiau negatyvios kritikos nei pozityvaus patvirtinimo“. Be abejonės, savo kritikoje Bažnyčia paprastai yra teisi, tačiau tai nesumažina sukelto skandalo, ir jeigu lieka nepripažinti pasiekimai ar nuoširdžios pastangos, kritika dar labiau sustiprina nesupratimą ir nereikalingą pagiežą.

Todėl arkivyskupas Dž.Folis retoriškai siūlė „ne tiek daug keiksnoti tamsą, kiek nešti Kristaus šviesą žiniasklaidos terpėje tiems, kurie ieško tikslo gyvenime ir meilėje, nes „Deus Caritas est“ („Dievas yra meilė“). Jis dar kartą pabrėžė, kad svarbu yra studijuoti popiežiaus Jono Pauliaus II paskutinį reikšmingą dokumentą „Sparti pažanga“, kuriame jis priminė, jog naujausios žiniasklaidos technologijos yra Dievo dovanos, kurias Jis „mums patikėjo, kad atrastumėme tiesą, ja naudotumės ir ją skleistume, taip pat ir tiesą apie mūsų orumą ir mūsų, kaip Jo vaikų, Jo amžinosios Karalystės paveldėtojų, paskirtį“.

© 2006 „XXI amžius“