Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Knygnešio nuostatų gyvastingumas

Didelės reikšmės Lietuvos kultūros istorijoje XIX amžiuje turėjo Lietuvos knygnešiai. Meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, tautos tradicijoms skatino ryžtis rizikingam knygnešių darbui.

Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Kauno rajono savivaldybės bibliotekoje vyko renginys „J.Bielinio nuostatos gyvastingumas ir atgarsiai mūsų gyvenime“, skirtas iškilaus knygnešio, Lietuvos knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio 160-ųjų gimimo metinių jubiliejui. J.Bielinis – knygnešys profesionalas, draudžiamąją literatūrą pradėjęs gabenti ir platinti nuo 1873 metų. Per 31-erius veiklos metus vienas ar su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje, bei subūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą. J.Bielinis – taip pat Garšvių knygnešių draugijos vienas įkūrėjų, 1889-1895 metais palaikė ryšius su „Atgajos“ draugija, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, išleido keletą knygelių, leido laikraštį „Baltasis erelis“. Jo gyvenimo šūkis: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka intensyviai kviečia bendruomenės narius domėtis praeities įvykių istorine reikšme, renka ir sistemina kraštotyrinę medžiagą. Yra parengusi ir išleidusi enciklopedinį žinyną „Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone“, kuriame įamžinti slaptosios spaudos platintojų, veikusių arba gyvenusių Kauno rajone, vardai.

Knygnešio dienos paminėjime susirinkusiems garliaviečiams buvo įdomu pasiklausyti garbaus kolekcininko, rezistencinio paveldo draugijos „Atmintis“ vadovo D.Akstino. Pranešėjas, vadovaudamasis knygnešio J.Bielinio nuostata „ Lietuviais esame mes gimę, lietuviai turime ir likti....“, dar kartą priminė neįkainojamą knygnešių indėlį į lietuvių tautos kultūrą. Visuomenės veikėja mokytoja S.Jurskytė plačiai nušvietė lietuvių pabėgėlių pasiryžimą ginti savo kalbą ir raštą, jų pilietinę-patriotinę veiklą kitose šalyse. Kraštotyrininkas A.Vaičius papasakojo apie knygnešystės tęstinumą šiandien. Tai bibliotekų, mokyklų, kultūros įstaigų veikla, gaivinanti istorinę atmintį, skleidžianti lietuvišką knygą, skatinanti domėjimąsi sava kultūra bei raštu. Garliavietis tremtinys M.Babonas prisiminė išgyvenimus tremtyje.

Renginio metu bibliotekoje veikė unikalių pogrindinių leidinių bei A.Dirsytės maldaknygių įvairiomis kalbomis paroda iš D.Akstino kolekcijos bei Viešosios bibliotekos darbuotojų parengta paroda „Spaudos draudimo metai – tai lietuvių tautos drąsos ir pasiaukojimo metai“.

Virginija Tamašauskienė,
Kauno rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos vyr. bibliografė

Garliava, Kauno rajonas

© 2006 „XXI amžius“