|
Negaliu tylėti
Atviras laiškas šmeižikiškų straipsnių
autoriui rašytojui Kaziui Sajai
Aš tavo žemietis. Dar besimokydamas Pasvalio gimnazijoje gerai pažinojau tavo šeimą. Vėliau 40 metų mokytojaudamas Pasvalyje ir Panevėžyje labai domėjausi tavo kūryba, ypač dramaturgija. Panevėžio dramos teatras ne kartą vaidino tavo kūrinius. Organizuotai su auklėtiniais lankydavomės teatre, rengdavome aptarimus. Jautėme tau pagarbą, kad tuo tamsiu okupacijos laikotarpiu sugebėjai tarp eilučių išreikšti tai, kas mums buvo artima ir brangu. Ačiū tau, nepaisant, kad tarybinėje enciklopedijoje figūruoji kaip aktyvus sovietinis rašytojas. Dėkojame, kad Sąjūdžio pakilimo metais buvai aktyvus nepriklausomybės šalininkas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasigedau tavęs kaip rašytojo. Ir štai Valstiečių laikraštyje pasipylė šmeižikiški straipsniai, kuriuose kritikuoji ir smerki likusius gyvus rezistencijos laikotarpio partizanus: Antaną Lukšą, Joną Čeponį, Bronių Juospaitį, Povilą Pečiulaitį ir kt. Vadini juos melagiais, apsišaukėliais. Pagal tave ir pagal tavo bendramintį R.Kaunietį, minėti partizanai prasikalto, kad iš Vakarų gaunamą labdarą, skirtą pasižymėjusiems partizanams ir jų šeimoms, skirsto nederindami su K.Saja ir R.Kauniečiu.
Graudu ir juokinga, kaip tame spektaklyje: ...ir išlindo Pilypas ir kanapių. Šitas jūsų poelgis labai susišaukia su suvirintojo Viktoro, šmeižiančio Vyriausybę ir Prezidentą, kad jam neva trukdo į savo rankas perimti iš Europos teikiamą piniginę paramą Lietuvai.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininką dim. kpt. J.Čeponį, kaip žemietį, gerai pažįstu dar iš gimnazijos laikų. Geriau už tave, Kazy, žinau apie jo aktyvią veiklą partizanams teikiant finansinę ir ginklų paramą. Sužeistas ir suimtas jis buvo žvėriškai kankinamas. Nuteistas 25 metams be teisės grįžti į Lietuvą. Lageryje po sprogimo anglies kasyklose porą metų buvo aklas.
Grįžo į Lietuvą morališkai nepalūžęs. Visur ir visada labai drąsiai žadino laisvės troškimą. Už tai ne sykį buvo kviečiamas į saugumą, namuose darytos kratos. Kartu važiuodavome į Kaliningrado sritį, kur be teisės gyventi Lietuvoje apsistodavo iš lagerių grįžę buvę partizanai. Nuveždavome jiems suaukotų pinigų. Už tai ir aš patekau į saugumo akiratį ir ne sykį buvau tardytas.
Atkūrus nepriklausomybę, J.Čeponis vadovavo išvaikant Panevėžio čekistinį saugumą. Kurį laiką jis vadovavo naujai sukurtam saugumui. Tuo metu buvo ieškoma žuvusių partizanų palaikų, jie perlaidojami. Nebesuskaičiuosi, kiek paminklų pastatyta partizanų žūties vietose.
Šmeižiate septynerius metus partizanavusį B.Juospaitį. 1951 metais mūšyje jis buvo sunkiai sužeistas sprogstama kulka išdraskė petį, peršauti plaučiai. Be gyvybės ženklų kartu su aštuoniais nužudytais partizanais buvo numestas ant grindinio išniekinti. Atgavęs sąmonę pakilo. Suimtas, pusę metų žiauriai kankintas. Nuteistas 25 metams. Šiuo metu vadovauja atkurtai Vyčio apygardai. Tai žmogus relikvija, žmogus legenda.
Kaltinate legendinės partizanų šeimos vienintelį, atsitiktinai išlikusį gyvą partizaną A.Lukšą. Ar suvoki, Kazy, kokią paslaugą darai mūsų nepriklausomybės priešams?
Užkliuvo ir legendinio partizano Juozo Lukšos (Antano brolio) bendražygis Povilas Pečiulaitis-Lakštingala. Jis lydėjo J.Lukšą-Daumantą į tą mirtimi alsuojantį susitikimą. Plačiau apie P.Pečiulaitį-Lakštingalą skaityk knygoje Šitą paimti gyvą.
Kada šie didžiavyriai po žiaurių kankinimų buvo nuteisti 25 metams, tu, Kazy, gyvenai sočiai ir buvai liaupsinamas kaip sovietinis rašytojas. Kada laikai pasikeitė, pats užsimanei rankas pasišildyti prie partizanams siunčiamos labdaros. Neišdegs.
Kazy, man regis, kad su savo šmeižikiškais straipsniais dorų žmonių akyse nusiritai iki stribo, Durnių laivo autoriaus, lygio.
Blaivaus mąstymo, stiprios sveikatos linkiu tau.
Petras GLINSKIS
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|