|
Ar čia Lietuva?
Užsienietis, eidamas Gedimino prospektu Vilniuje, prasitarė: jei negirdėčiau lietuviškai kalbančių praeivių, pamanyčiau, kad esu kažkur Vakarų Europoje. Kodėl išorės reklamose, viešuose užrašuose nebėra lietuvių kalbos?
Šią problemą svarstė Lietuvos Sąjūdžio tarybos sukviesti kalbininkai ir kalbos tvarkytojai. Iš pradžių pasitarimo dalyviai aiškinosi, kuo skiriasi prekių ženklai, kurie visame pasaulyje rašomi vienodai (neverčiami), ir prekių ar paslaugų teikimo įstaigų, kurių pavadinimai rašomi vietine kalba (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje) ir net vietine abėcėle (pvz., Graikijoje).
Analizuoti išoriniai užrašai Gedimino prospekte. Pastebėta, kad daugelyje vitrinų prekių ženklai (Salamander, Zaza, Kristina, Mango) vartojami kaip parduotuvių pavadinimai, lietuvių kalba nenurodant įstaigos paskirties ar prekių rūšies (batai, drabužiai ir pan.). Tai jau vartotojų teisių pažeidimas, nes pagal ES nuostatas informacija turi būti suprantama, be to, diskriminuojami užsieninių prekių ženklų nežinantys vartotojai. Taip pat žinotina, kad iš dalies pakeistas ar ne visas prekės ženklas jau tampa viešuoju užrašu, kuriam galioja Kalbos įstatymas. Prekių ženklais negali būti bendriniai žodžiai arba vertimai (pvz., Gintaro krantas parduotuvė išversta į Amber shop).
Pasitarimo dalyviai pabrėžė tendencingą nenorą vartoti lietuvių kalbą. Vienas ryškiausių pavyzdžių Forum Palace be jokio lietuviško vertimo ar bent paaiškinimo, kas tai yra parduotuvė, sporto salė, teatras ar naktinis klubas. Kitas pavyzdys parduotuvė Kristi Ana (Gedimino pr. 44). Į gatvę žvelgia keturi dideli langai su užrašais: Chanel, Precision, Ultra correction, Ultra-Firming Care, The Skin Caviar Collection, New, Write off your lines, Plumb Perfect, Targeted, Line concentrate, Love at first Glow, Every has one, A new fragrance. Tai paprasčiausia informacija, nepanaši į prekių ženklus, todėl turi būti skirta visiems Lietuvos gyventojams, ne tik angliškai kalbantiesiems, ir išversta į lietuvių kalbą. Čia vieninteliai tokie lietuviški (smulkiu šriftu parašyti) žodžiai: parfumerijos, kosmetikos salonas. Nejaugi Kalbos įstatymo sergėtojai to nemato?
Ant vieno viešbučio tvarkingas užrašas Viešbutis Congress Hotel, bet ant kito jau tik Royal Hotel Lietuva, ant trečio Crowne Plaza. Ar šie viešbučiai skirti tik užsieniečiams?
Savo indėlį įnešė ir Teisingumo ministerija, iš Kalbos įstatymo lydimųjų dokumentų pašalinusi reikalavimus registruojant įmonės pavadinimą juos būtinai tikrinti kalbos požiūriu. Kaltinimų vertas ir Patentų biuras, registruojantis prekių ženklus ir įmonių pavadinimus be kalbos ir etikos reikalavimų. Akcentuota, kad, prisidengiant Sorošo fondo pilietinės visuomenės idėja, ištrinami tautiniai skirtumai, tarp jų ir kalba. Dėl finansinių sunkumų užsieniniai filmai neverčiami į lietuvių kalbą, per radiją ir televiziją retokai, ypač komercinėse programose, skamba lietuviška muzika, jau ir Dainų dainelėje vyrauja anglų kalba. Už disertantų mokslinius darbus lietuvių kalba skiriama mažiau balų, chemijos, fizikos, biomechanikos srityse lietuviškų straipsnių beveik nebėra.
Bloga lietuvių kalbos padėtis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Norintieji lankyti lietuvišką mokyklą kartais priversti važinėti po 3040 kilometrų. Kad bažnyčiose pamaldos lietuviškai būtų laikomos nors kartą per mėnesį, parapijoje turi būti bent 50 lietuviškai besimokančių moksleivių. Nereti atvejai, kai moksleiviai agituojami nelankyti lietuviškų mokyklų.
Pasitarime dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, jos pavaduotoja Jūratė Palionytė, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas Aldonas Pupkis, LRT tarybos pirmininkas Romas Pakalnis, Vilniaus apskrities viršininko administracijos departamento direktorius Jonas Vasiliauskas, dr. Pranas Kniūkšta, aktorė Aldona Vederaitė, Lietuvių švietimo namų Rytas pirmininkas Algis Masaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva.
Lietuvos Sąjūdžio taryba
© 2006 XXI amžius
|