|
Viskas griūva: o kas toliau?
A.Paulauskas atstatydintas. Dauguma suokalbiškai paaukojo vieną iš savo lyderių. Konservatorių provokacija sutapo su valdančiųjų interesais. Dar vienas bandymas tampa rimtu išbandymu politikams ir Lietuvai. Konservatoriai, nuosekliai ir negailestingai iki šiolei kovoję su Darbo partija (DP) ir jos vadu, šiame etape pasitarnavo ne kam kitam, o jiems ir jam. Paradoksalu, tačiau koaliciją sugriovė pati koalicija, pasinaudodama konservatorių pametėtu pretekstu ir jų politiniu neįžvalgumu, didinančiu politinę krizę valstybėje.
A.Paulauskas deklaravo nuoseklią poziciją: jis neardys koalicijos atsistatydindamas. Deja, nenumatė, kad jo galvos reikia ne tiek opozicijai, kiek partneriams, siekiantiems aritmetinių proporcijų valdžioje, t.y. darbukai nebenori būti šešėlyje, jie nori realios valdžios. Tik ar tai bus dar vienas įtakų perdalijimas? Panašu, kad ne.
Socialliberalai pareiškė pasitraukią iš koalicijos, nebent naktis po įvykių juos bus ataušinusi, o be jų dauguma labai trapi, kita vertus, jeigu ji tyliai leido nuimti Seimo Pirmininką, tai arba turi jau garantuotą variantą, arba darbukai nesustabdomai siekia jiems derančios galios ir socdemai jiems nusileidžia.
Juk visi girdėjome, kad DP sieks Premjero kėdės, o tai kartu reikštų ir socdemų, pagrindinių politinių konkurentų, naikinimo pradžią. Jeigu socdemai neaukos A.Brazausko (tai jam jau reikštų politinę pensiją, nes nėra net Seimo narys, o ir pačiai partijai kiltų daug problemų be aktyvaus lyderio), DP veiksmai vis labiau bus panašūs į šantažą ir sąmoningą norą pasitraukti į opoziciją, visiškai atsisakant atsakomybės už tūkstančio ir vienos nakties pažadus. Socdemai logiškai kalba, kad iš koalicijos nesitrauks įvertindami galimas pasekmes partijos ateičiai, nes nėra pasiruošę ir savo lyderio kaitai. Šitaip pareikšdami, atsakomybę dėl aptrupėjusios koalicijos jie permeta darbukams. Įtampa daugumoje vis stiprėja ir jeigu pagrindinės jėgos - socdemai ir darbukai - neras kompromiso, nesuderins apetitų ir raciono, koalicija pasmerkta.
Susitarti dėl mažumos Vyriausybės interesų ir nuoskaudų draskomam Seimui turbūt neįmanoma, kita vertus, tai būtų menkai veiksnus ir trumpalaikis derinys. Vaivorykštės koalicija įmanoma, jeigu galimi partneriai įveiks priešiškus nusiteikimus ir apsispręs dirbti žmonių naudai. O gal dėl šio varianto susitarta, jeigu buvo lengvai paleistas laisvų rankų balsavimas?
Vėl akivaizdu, kad šiose batalijose niekam nerūpi Lietuvos žmogus, jo interesai čia daugiau naftos, dujų ir kitokių gėrybių kvapo. Netrukus susitarimai ir tikrieji siekiai paaiškės, tačiau aišku, kad derėjimasis dėl naujų pozicijų užims daug laiko, ir, žinoma, nukentės valstybės ir visuomenės interesai bei esminių valstybės klausimų sprendimas. Paprasčiausiai rimtam darbui politinėje darbotvarkėje neliks laiko ir vietos, nes partijoms reikės spręsti tarpusavio santykius.
Valentinas STUNDYS,
Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas
© 2006 XXI amžius
|