|
|
Pasilikite
su mumis (Lk 24,30)
Šv. Velykų proga sveikinu jus, brolius ir seseris
Kristuje, išsibarčiusius po visus pasaulio kontinentus, kraštus,
miestus ir kaimus.
Dėl įvairių istorinių, asmeninių priežasčių lietuviai
pasitraukė, emigravo iš Lietuvos į kitus pasaulio kraštus arba,
ne savo valia, net buvo ištremti į tolimas Sibiro tundras. Kiek
tenka man susipažinti su lietuviais ir jų šeimomis, parapijomis,
misijomis ir bendruomenėmis pasaulyje, esu pastebėjęs, kad vieni
prisimena Lietuvą su nostalgija ir ilgesiu, kiti didžiuojasi savo
kilme ir išlaiko religines ir tautines tradicijas su pasididžiavimu.
O kiti, asimiliuodami į vietinę visuomenę, atitolsta nuo savo tapatybės.
|
|
|
Tepalyti
Prisikėlusiojo šviesa kiekvienus namus
Brangūs krikščionys!
Ne vienas mūsų dienų tikintis žmogus, ypač visuomenei
peržengus ateistinę prarają, tik suaugęs atrado velykinę Žinią.
Galbūt suvirpėti prieš didįjį Atpirkimo slėpinį JIS MIRĖ IR PRISIKĖLĖ
paskatino vienumoje skaitytas Šventasis Raštas, gal gyvenimo kelyje
sutiktojo liudijimas, gal nuoširdžiu bendravimu patraukusi bendruomenė.
Tačiau laimingiausi tie, kurie dar būdami mažutėliai iš tėvų ar
įtėvių rankų gavo tikėjimo dovaną ir jos centrą Gerąją Kristaus
Prisikėlimo Naujieną.
|
|
|
Bažnyčia
išliks gyva
Telšių vyskupo velykinis laiškas
vyskupijos tikintiesiems
Mieli broliai, seserys, Žemaičių žemės krikščionys!
Velyknakčio liturgija kasmet atneša mums gaivinančio
džiaugsmo, kurį žmonės per 2000 metų jautė klausydamiesi amžinai
gyvos ir aktualios Evangelijos didžiosios žinios: Kristus prisikėlė!
Kam ieškote Gyvojo tarp mirusių? Tarp jų Jo nėra! Jis gyvas! Jis
gyvena ne tik su Tėvu ir Šventąja Dvasia amžinoje dieviškoje Realybėje,
bet ir su mumis silpnais ir ribotais Šventojoje Bažnyčioje!
Nusidėjėlių, siekiančių šventumo, Bažnyčioje! Juk tokie Velykas
švęsdami siekiame būti kiekvienas, t. y. būti gyvuoju akmeniu, jau
per du tūkstantmečius vis laidojamoje, tačiau vis gyvoje, vis prisikeliančioje
Bažnyčioje.
|
|
|
Priimkime
Atpirkimo dovaną
Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas tikintiesiems
Mielieji,
Velykų varpai vėl beldžiasi į mūsų širdis, vėl
visi drauge švenčiame Kristaus Prisikėlimo iškilmę. Ji mums ne tik
primena garbingą Viešpaties pergalę prieš mirtį, bet ir leidžia
ją naujai išgyventi. Tikėjimu išgyvenamos Velykos visiems geros
valios žmonėms suteikia tvirtą amžinojo gyvenimo viltį. Todėl šiuo
šventu metu milijonai tikinčiųjų visame pasaulyje, susirinkę kartu
švęsti iškilmingos liturgijos, apimti iš pačių sielos gelmių plaukiančio
ypatingo džiaugsmo, nuoširdžiai ir vieningai gieda velykinį Aleliuja.
Šis pakilus ir viltingas džiaugsmas tęsiasi ne tik Šventąją naktį,
kaip ją įvardija per amžius subrandinti liturginiai tekstai, bet
ir visą Velykų laiką.
|
|
|
DEUS
CARITAS EST DIEVAS YRA MEILĖ
Laiškas Lietuvos žmonėms šv. Velykų proga
...CARITAS gailestingoji meilė tikriausiai
gimė drauge su pirmaisiais žmonėmis, sukurtais pagal Dievo paveikslą
ir panašumą; žmogus yra panašus į Dievą, beribę Meilę, taip pat
ir sugebėjimu užjausti bei veikliai reikšti gailestingumą kitų atžvilgiu.
|
|
|
Tikroji
viltis Velykų Jėzus
Pasidžiaugę pavasario spinduliais apdovanotu Verbų
sekmadieniu įžengėme į Didžiąją savaitę. Ir štai netrukus sulauksime
nekasdienio Sekmadienio ryto, kai tris kartus žengdami aplink Dievo
šventovę su pakylėta širdimi šlovinsime Prisikėlusįjį.
Velykos proginė šventė, į kurią nemaža žmonių
dalis buriasi Dievo namų šventoriuje tik kartą per metus. Jie kol
kas neturi poreikio dažniau sekmadieniais užsukti į bažnyčią, nes
ne tik mūsų visuomenėje, bet ir svetur tebesitęsiantis nukrikščionėjimo
procesas daugelį žmonių gundo artimiau savo gyvenimą sieti su praeinančiomis
vertybėmis, o ne su neregimosiomis...
|
|