Tepalyti Prisikėlusiojo šviesa kiekvienus namus
Brangūs krikščionys!
Ne vienas mūsų dienų tikintis žmogus, ypač visuomenei peržengus ateistinę prarają, tik suaugęs atrado velykinę Žinią. Galbūt suvirpėti prieš didįjį Atpirkimo slėpinį JIS MIRĖ IR PRISIKĖLĖ paskatino vienumoje skaitytas Šventasis Raštas, gal gyvenimo kelyje sutiktojo liudijimas, gal nuoširdžiu bendravimu patraukusi bendruomenė. Tačiau laimingiausi tie, kurie dar būdami mažutėliai iš tėvų ar įtėvių rankų gavo tikėjimo dovaną ir jos centrą Gerąją Kristaus Prisikėlimo Naujieną.
Į Velykų iškilmes bažnyčioje ateiname ir prie šventinio stalo sėdame su šeima. Nuo seniausių laikų vadiname Velykas šeimos švente. Net likę vieniši, palaidoję artimuosius ar nuo jų atskirti gyvenimo aplinkybių, šiomis dienomis esame su jais malda ir prisiminimais. Kai tėvų namuose vaikas patiria Didžiosios savaitės susikaupimą ir su tėvais gieda Velyknakčio Aleliuja, šie išgyvenimai jo širdies kertelėje visam laikui įkurdina Viešpatį. Įkurdina tikėjimą, kuris sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis sustiprina ir teikia paguodą. Įkurdina meilę, kuri, suvienydama mus su Dievu, dar labiau suvienija ir su artimaisiais.
Pakrikštytųjų šeima, perduodama iš kartos į kartą tikėjimą, perduodama velykinę Žinią, turtina mūsų visų dvasinį gyvenimą, plečia čia, žemėje, Dievo Karalystės ribas. Todėl linkiu, kad Prisikėlimo džiaugsmas pasiektų visas Lietuvos šeimas ir paskatintų Šeimos prisikėlimą Lietuvoje. Noriu pasidalyti viltimi, kad iš kapo pakilusio Išganytojo šviesa palytės kiekvienus namus, paguos vargingus ir atvers gyvenimo prasmę ją pametusiems karjeros lenktynėse. Įžiebkime savo šeimose ir bendruomenėse Velykų žiburį, kuris išvalo sielą nuo abejonių, netikrumo, pasimetimo ir nuodėmės šešėlių. Lai neša tą žiburį kartu senoliai, tėvai ir mažutėliai, augdami ir augindami tikėjime.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis,
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
© 2006 XXI amžius
|