|
Ar Lietuva kryžių kraštas?
Artojas, išėjęs sėti pirmų grūdų, pirmiausia persižegnoja ir tada pradeda berti grūdus. Moteris, pirmą kepalą į krosnį pašaudama, ant duonos kepalo kryžiaus ženklą padaro. Kiekvienas tikintysis prieš valgį ir po jo persižegnoja. Tikintysis pro kryžių eidamas kepurę nusiėmęs persižegnoja. Prisimenu prieškariu mokykloje prieš pamokas ir po pamokų trumpą maldą sukalbėję persižegnodavome. Kiekvienoje klasėje ant sienos buvo kryželis. Baigus pradžios mokyklą, baigimo atestate pirmas pažymys buvo tikybos.
Atkūrus laisvą Lietuvą galvojome, kad mes grįšime prie senų papročių, pagarbos kryžiui. Tikėjomės, jog tikybos pamokos bus vedamos kaip ir anksčiau, į jaunuolių širdis bus diegiama tikroji meilė. Dabar matome ką kitą. Kas nori, lanko tikybos pamokas, kam nepatinka, renkasi etiką. Kiek tikybos mokytojai vaikų į bažnyčią atsiveda? Dalis ateina tik pasidairyti arba dar pamaldoms nesibaigus išeina. Dauguma mokytojų į bažnyčią neina, nes jie sovietine dvasia auklėti. Todėl dalis mokinių per pamaldas apie bažnyčią dviračiais važinėja.
Kodėl taip vyksta? Pirmiausia dėl to kalti tėvai, nes daugelis jų į bažnyčią kelią užmiršo. Geriau jiems televizorių pažiūrėti. Tėvų pėdomis seka vaikai. Daug kam namuose kryželiai, šventi paveikslai nereikalingi. Senieji sudeginti, o naujų ne visi perka. Daugelis kelis litus skiria buteliukui degtinės su kaimynu išgerti.
Bet ne visur taip būna. Praėjusiais metais per atlaidus Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijoje, Pivašiūnuose, Krekenavoje, Aušros Vartuose ir kitur mačiau, kiek daug žmonių kryželius pirko. Jie namams palaimą teikia.
Gyvenime žmonėms įvairių nelaimių pasitaiko: sunkiai suserga, daug sužeidžiama autoavarijose, kyla nemažai gaisrų, kitokių nelaimių. Tada daugelis šaukiasi Aukščiausiojo: Dieve, kodėl mane užmiršai, apleidai? Bet kodėl mes Jį užmirštame kasdieniniame gyvenime? Tikri tikintieji visą laiką su Dievo pagalba gyvena. Kad ir kur jie eina, kad ir ką daro, širdyje jaučia Dievo malonę. Jiems daug lengviau ir nesėkmes ar nelaimes išgyventi. Nepamirškime Dievo, Bažnyčios ir tam paraginkime jaunąją kartą.
Jonas TALUTIS
Rokiškio rajonas
© 2006 XXI amžius
|