Gimnazijoje apie Šventąjį Tėvą
Iškeliaudamas popiežius Jonas Paulius II pasakė
daugiau nei per visą gyvenimą
Zita OSTERIENĖ
Prisipažinsiu: toks neįprastas jaudulys mane buvo užvaldęs jau seniai. Ir ne tik mane. Lengvą virpulį ir aiškų tikslą įžvelgiau kiekvieno čia, į Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos salę, atskubėjusio akyse. Nebijokite! Atverkite, plačiai atlapokite vartus Kristui. Su tokiu kvietimu balandžio 7-ąją šios gimnazijos Dorinio ugdymo centras pasitiko visus tuos, kurie atėjo išreikšti begalinę meilę, pagarbą ir dėkingumą daugiau kaip 26-erius metus Katalikų Bažnyčiai vadovavusiam popiežiui Jonui Pauliui II.
Konferencija Karolis Vojtyla šių dienų šventasis, skirta Šventojo Tėvo pirmosioms mirties metinėms paminėti, buvo kruopščiai ir itin atsakingai rengta Astos Sederevičiūtės Kauno rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto pirmininkės, tikybos mokytojos ekspertės, Virginijos Janukevičienės etikos mokytojos bei tikybos mokytojo Ginto Grigelevičiaus pastangomis.
Akys krypo į rimtimi alsuojančius dvasininkų Aleksoto parapijos klebono kun. Kęstučio Bekasovo, Garliavos parapijos klebono kun. Kęstučio Vosyliaus ir vikaro kun. Mindaugo Martinaičio veidus. Kad šis susikaupimu ir giliu dėmesiu pulsuojantis susiėjimas yra kitoks, liudijo Kauno miesto vicemero Kazimiero Kuzminsko, Kauno rajono mero Leonardo Gineikos ir vicemero Kęstučio Juknio dalyvavimas.
Konferencijoje dalyvaujančių mokyklų gausa Alytaus šv. Benedikto vidurinė, Kauno Varpo gimnazija, Garliavos Jonučių vidurinė, Kauno šv. Mato, Atžalyno, Dainavos, Rokų, Šilainių vidurinės, Vilkaviškio Aušros vidurinė ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazija įpareigojo jaustis nekasdieniškai ir pakiliai. Mirus popiežiui Jonui Pauliui II, visus moksleivius užplūdo gilus liūdesys, Jūs esat šviesiausia asmenybė per visą žmonijos istoriją, Būdamas Danguje, saugokit visą žmoniją, Būk mums meilės atspindys, - tai Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos moksleivių Vidmantės Bistrickaitės, Aistės Chockevičiūtės, Beno Bitkausko, Ernesto Guobio, Karolio Labanausko, Laimos Vilkaitės, Agnės Pocevičiūtės, Andriaus Kukulskio ir kitų, parašiusių atsisveikinimo laiškus Šventajam Tėvui, ištraukos. Su giliu nuolankumu ir tauriu pakylėjimu mintyse vėl buvome kartu su velioniu Popiežiumi.
Garliavos Juozo Lukšio gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas įtaigiai ir jaudindamasis prisiminė anuos tamsius sovietmečio laikus, kai su tėčiu klausėsi Popiežiaus kalbų per Vatikano radiją. Tuomet Šventasis Tėvas daug kalbėjo pavergtoms tautoms ir ragino išsivaduoti, įveikiant totalitarinį komunizmą, kuris rėmėsi bedieviška ateistine ideologija.
Konferencijos dalyviams direktorius priminė, kad 1978 m. spalio 16 d. kardinolas Karolis Vojtyla išrenkamas Popiežiumi ir pasirenka Jono Pauliaus II vardą. Po 455 metų jis yra pirmas Popiežius ne italas. Tai Rytų erdvės Popiežius, paėmęs Bažnyčios vairą į savo rankas ir pasireiškęs kaip uoliausias Kristaus mokslo skelbėjas ir žmogaus teisių gynėjas. Mes, katalikai, puoselėkime per visus amžius nekintančias dvasios vertybes ir žmogaus stiprybę taip, kaip mus ragino Šventasis Tėvas, kaip gyvais pavyzdžiais liudijo jis pats, - linkėdamas prasmingos konferencijos, sakė direktorius V.Vitkauskas.
Kaip niekad šiandien jaučiuosi savas šioje gimnazijoje. Manau, kad Popiežius savo gyvenimu, veikla ir neeiliniais sugebėjimais palietė ne tik viso pasaulio tikinčiuosius, bet ir netikinčiuosius. 1993 m. rugsėjo 4-7 d. Popiežiaus apsilankymas Lietuvoje - tai ne tik svarbus istorinis įvykis, bet kartu ir brangi dovana mums, tikintiesiems, - priminė Garliavos parapijos klebonas kun. K.Vosylius. Dvasininkas kalbėjo, kad Šventasis Tėvas įvairiais būdais leido mums pajusti jo tėvišką globą, artumą, meilę, didžiulę vienybės dvasinę jėgą, pagarbą. Jis sielojosi dėl mūsų daug kentėjusios ir vargų patyrusios tautos, rėmė mūsų laisvės ir atgimimo siekius. Klebonas kun. K.Vosylius linkėjo, kad šis šviesus Popiežiaus prisiminimas būtų įgyvendintas.
Kauno rajono mero L.Gineikos pastebėjimu, Šventajam Tėvui lankantis įvairiose Lietuvos vietose ir bendraujant su tūkstančiais žmonių, ypač jaunimu, daug netikinčiųjų atsivertė. Jono Pauliaus II gražiai, taisyklingai ištarti lietuviški žodžiai visus sušildė ir dar labiau suvienijo bendriems dvasiniams siekiams.
Kauno miesto vicemeras K.Kuzminskas, kuruojantis švietimo sritį, Joną Paulių II pavadino didžiu žmogumi žemėje, su kuriuo ir šiandien esame kartu. K.Kuzminskas jaudindamasis pasakojo apie judviejų susitikimą Lietuvoje: Šventasis Tėvas glostė man galvą, o aš pabučiavau jo ranką. Vicemeras prisiminė, kad Popiežiui bendraujant su žmonėmis labiausiai pakerėjo jo žvilgsnis tiesus, atviras, gilus, visaaprėpiantis. Labai gaila, kad Kauno katalikiškos mokyklos neprisiminė šios iškilios asmenybės, o štai Garliavos Juozo Lukšos gimnazija tai padarė. Už tai dėkoju, - su kartėlio gaidele užbaigė K.Kuzminskas.
Išties didžiulė šilumos banga užplūdo salę, kai Juozo Lukšos gimnazijos teatro studijos jaunieji artistai pristatė pjesę (pagal K.Vojtylą) Priešais juvelyro parduotuvę. Scenoje degant žvakėms ir paslaptingai skambant pianino akordams, įspūdingus ir nepakartojamus meilės monologus skaitė Ernesta Špilevičiūtė, Laima Dmitrijevaitė, Laura Dervinytė, Donata Juškelytė, Eglė Jonaitytė, Vytautas Kuršelis, Inga Vaičiūnaitė, Edvinas Poškus ir Inga Kurpavičiūtė. Už tai jų vadovei teatrinės raiškos vyr. mokytojai Zitai Butiškytei nuoširdžiausias ačiū.
Giliai suprantantys konferencijos Karolis Vojtyla šių dienų šventasis reikšmę pasirodė Rokų vidurinės mokyklos moksleiviai: Evaldas Ramančiškus, Agneta Venckutė, Giedrė Grišiūtė ir Algirdas Juršėnas. Maloniai sujaudino jų atsidavimas ir gilinimasis į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą, jo kelią į kunigystę. Šventasis Tėvas stengėsi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su žydais ir musulmonais, taip rūpindamasis ir norėdamas išsaugoti taiką ir ramybę. Popiežius jautriai išgyveno visų šalių bėdas ir nelaimes. Tai ryškiausia XX amžiaus asmenybė.
Jautriai prisiliesdami prie Šventojo Tėvo, šie moksleiviai atvėrė susirinkusiems savo vykusį projektą Popiežiaus Jono Pauliaus II pamokymai mums
Jame sklandžiai išdėstytos mintys apie šeimą, vaikus, jaunimą, pabrėžiant, kad jie vilties kelias. Labai aktyviai Šventasis Tėvas ragino ginti senelių ir neįgaliųjų gyvybę, skatino nepaliaujamai bendrauti su jais: Tapkite draugais tų, kurie neturi draugų. Tapkite bendruomene tų, kurie neturi bendruomenės.
Aš ieškojau jūsų, o dabar jūs atėjote pas mane. Todėl dabar aš jums dėkoju, - jaudindamiesi užbaigė mokiniai.
Vilkaviškio Aušros vidurinės mokyklos atstovai Ieva Demeškevičiūtė, Indrė Bartuškaitė, Tautvydas Gumauskas ir Tomas Juškaitis ypač žavėjosi Popiežiaus išskirtiniu dėmesiu ir meile jauniems žmonėms, todėl ir jų parengtas projektas Popiežiaus santykiai su jaunimu visiems buvo tikrai įdomus ir pamokantis. Šį Popiežių jaunimas labai mylėjo ir gerbė. Ypač tai akivaizdžiai parodė 1984 metais prasidėjusios Pasaulio jaunimo dienos.
Šiltai, jautriai ir taikliai moksleiviai apibūdino visų žmonių Popiežių: Jeigu jis, kaip šv. Petras, būtų žvejys, tai savo tinklus galėtų užmesti visuose pasaulio kampeliuose.
Pradėję nuo Jono Pauliaus II (K.Vojtylos) gimimo 1920 m. gegužės 18 d. ir toliau leidęsi jo nelengvu gyvenimo keliu, nuolat pabrėždami jo šventumą, Kauno Varpo gimnazijos atstovai Greta Majeraitė ir Mindaugas Juozapas Preikša nuėjo iki paskutiniųjų Popiežiaus vykdytos tarnybos metų, paženklintų sunkios ligos. Gimnazistai labai taikliai pastebėjo, kad Jonas Paulius II buvo pirmasis keliaujantis Popiežius. Savo ruožtu noriu pridurti, kad vienas ryškiausių Jono Pauliaus II pontifikato aspektų yra jo apaštalinės ir piligriminės kelionės į užsienį, kurių iš viso atlikta 104. Todėl ir šiandien jis gyvas bet kuriame pasaulio krašte.
Įspūdingu savo pasakojimu Karolio Vojtylos gyvenimo epizodai sudomino Alytaus šv. Benedikto vidurinės mokyklos aštuntokė Monika Jankauskaitė. Ji priminė, kad nuo pat savo popiežiškosios veiklos pradžios, t.y. 1978 m. spalio 16-osios, Jonas Paulius II visam pasauliui atskleidė, kad nori prisidėti prie taikos žemėje. Trokšta, kad laisvame ir harmoningame pasaulyje šeimos gyventų saugiai, ypač vaikai. Bendruomenė, kurioje yra apleidžiami vaikai, kurioje jie patenka į beviltišką padėtį, negali turėti taikos ir ramybės, - sakė Jonas Paulius II. Popiežius iš Rytų erdvės nuolat kreipdavosi į visą pasaulį: Nebijokite būti su Kristumi, atidarykite sienas ir mums neliks jokių kliūčių, galėsime daryti stebuklus. Kaip žinoma, Jonas Paulius II padėjo nugriauti ir Europos tautas skyrusią Berlyno sieną.
Moksleivė jautriai pasakojo apie 1981 m. gegužės 13 d. įvykusią tragediją pasikėsinimą į Jono Pauliaus II gyvybę Šv. Petro aikštėje. Praėjus penkiems mėnesiams, jau visiškai pasveikęs ir sustiprėjęs, Šventasis Tėvas vėl išėjo į Šv. Petro aikštę, į žmones. Kiek vėliau jis aplankė žudiką kalėjime ir jam atleido. Moksleivė linkėjo kiekvienam lygiuotis į Šventąjį Tėvą ir atleisti vienas kitam taip, kaip atleido Jonas Paulius II.
Su didžia pagarba ir šilčiausiais žodžiais 26-erius su puse metų trukusį popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatą apžvelgė Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos moksleivės Paulina Vaitkūnaitė, Greta Žukauskaitė, Toma Kreivėnaitė ir Ieva Tverskytė. Jonas Paulius II pirmasis viešai atsiprašė už Katalikų Bažnyčios padarytas klaidas. Jis visur buvo pirmasis: įžengęs į mečetę, meldęsis už irakiečius ir smerkęs terorizmą, atlikęs daug stebuklų, dėl ko žmonių sveikata pagerėdavo, ar net išgydęs nuo vėžio, paskelbęs per tūkstantį žmonių palaimintaisiais. Ir pirmasis, kuris po sutana avėjo
sportinius batelius. Tačiau labiausiai Šventasis Tėvas pasisakė ir kovojo prieš abortus.
Savo paskutinėmis žemiškos kelionės dienomis laimindamas šimtatūkstantinę maldininkų minią, susirinkusią į Šv. Petro aikštę, popiežius Jonas Paulius II visai žmonijai sustiprino tikėjimą Prisikėlimu.
Kauno Atžalyno vidurinės mokyklos mokiniai E.Marcelytė, Eglė Petraitytė, S.Rujevičiūtė, Jovita Polonskaitė ir A.Veverskis gilinosi į Jono Pauliaus II taikos pasaulyje skleidėjo misiją. Kiekvienais metais, pradedant nuo 1979-ųjų ir baigiant 2005-aisiais, jo mirtį paženklinusiais metais, Šventasis Tėvas leisdavosi į tolimiausius pasaulio kraštus. Daugybėje šalių jis įspaudė ir paliko džiaugsmo, ramybės ir meilės nešėjo simbolį.
Moksleiviai su džiaugsmu ir pasididžiavimu kalbėjo apie Gerojo Ganytojo apsilankymą Lietuvoje 1993 metų rugsėjį. Per keturias viešnagės dienas Šventasis Tėvas Kauno Santakoje aukojo šv. Mišias Liudykime savo krikštą, meldėsi su tūkstantine minia Arkikatedroje Bazilikoje, Rotušės aikštėje, susitiko su Lietuvos jaunimu S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione, Švč. Mergelės Marijos koplyčioje Šiluvoje, Kryžių kalno papėdėje Šiauliuose Popiežius prisiminė visus tautiečius, ištremtus į Sibiro platybes žiaurioms kančioms ir nubaustus kalėti.
Būkite laimingi ir ištikimi Kristui, - tada linkėjo mums Šventasis Tėvas.
Įstrigo Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos nemažos grupės moksleivių Kristinos Rusakevičiūtės, Gedimino Rimeikos, Alinos Pučkovos, Vaidoto Marušausko, Ugnės Novikaitės, Egidijaus Šakalio, Simonos Tamošiūnaitės ir kitų vaizdžiai parodytas mini spektakliukas apie vienos šeimos pasiruošimą Popiežiaus belaukiant Kaune. Viešėdamas Lietuvoje, Šventasis Tėvas laimino jaunimą prie Aušros Vartų, nusilenkė Lietuvos tautos didvyriams Antakalnio kapinėse.
Itin mylimas ir gerbiamas jaunimo, popiežius Jonas Paulius II į kasmet rengiamas Pasaulio jaunimo dienas sutraukdavo milijonus įvairias religijas išpažįstančių žmonių.
Moksleiviai jautriai prisiminė 2005-ųjų balandžio 2-osios vėlyvą vakarą: 21 valandą 37 minutės Vatikane sustojo laikas Gerasis Ganytojas iškeliavo pas Aukščiausiąjį.
Kauno Šilainių ir Dainavos vidurinių mokyklų mokiniai Raimonda Barkūnaitė, Donata Damijonaitytė ir Mindaugas Liaudanskas apžvelgė visą Popiežiaus veiklą, susijusią su žmogaus gyvybe, jos gynimu ir pristatė jo encikliką Gyvybės evangelija. Ypač aktyviai Šventasis Tėvas pasisakė prieš abortus, nes tai primena barbarų laikus. Pasikėsinimas į žmogaus gyvybę ignoruoja ir Dievo, ir pačio kūdikio teises. Tyčinio žmogaus nužudymo aborto, kaip didžiausio nusikaltimo, negali pateisinti jokios priežastys. Kalta mama, kuri paprašo pašalinti kūdikį, kalti tie, kurie tai atlieka ir kurie toleruoja tokius įstatymus. Abortas liudija žmonių sąžinę. Katalikų Bažnyčia moko, kad vaikai motinos įsčiose turi būti saugūs. Dievo įsakymo Nežudyk turime laikytis visi. Mokiniai pastebėjo, kad moralinis blogis plinta stulbinančiu greičiu. Tačiau nupuolusio žmogaus Dievas nepalieka likimo kelyje, Jis trokšta visų mūsų meilės.
Dievas norėjo, kad žmonija gyventų taikiai ir harmoningai ir padėjo tam pamatus pačioje žmogaus, sukurto pagal savo paveikslą, prigimtyje. Tasai dieviškasis paveikslas ugdomas ne tik atskiroje asmenybėje, bet ir toje unikalioje dviejų žmonių sąjungoje, kurią sudaro vyras ir moteris, sujungti meilėje taip, kad tampa vienu kūnu (Pr 2, 24). Pradžios knygoje parašyta: Pagal Dievo paveikslą jis juos sukūrė, vyrą ir moterį jis sukūrė (Pr 1, 27). Šiai ypatingai sąjungai Dievas patikėjo misiją pradėti ir puoselėti gyvybę sudarant šeimą, - taip skiepijo tarpusavio meilę Jonas Paulius II.
Anot mokinių, Katalikų Bažnyčios vadovas visuomet pasisakydavo prieš dirbtinį apvaisinimą, prieš eutanaziją, siūlydamas naudoti nuskausminamuosius vaistus didelėms kančioms malšinti. Ikivedybinę skaistybę ir santuokinę ištikimybę Popiežius visoms tautoms iškeldavo kaip pavyzdį.
Džiugu, kad kiekviena mokykla pristatė publikai skaidres, plačiai nušvietusias Popiežiaus gyvenimo ir prasmingos veiklos kelią.
1941 metų tremtinys garliavietis Mindaugas Babonas paskaitė savo kūrybos eilėraščių, kalbėjo apie atsidavimą Dievui ir Tėvynei: Tai du švyturiai, kurie žmogų turi lydėti per visą jo gyvenimą. Anot M.Babono, popiežius Jonas Paulius II tapo mažu akmenėliu, per kurį važiuodamas subyrėjo didžiulis imperijos vežimas.
Konferenciją vainikavo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos darbas apie Šventojo Tėvo tarnystę žmonijai.
Gimnazijos šeimininkai A.Sederevičiūtė, V.Janukevičienė ir G.Grigelevičius padėkojo svečiams, ypač moksleiviams už įdėtą svarų darbą apie Popiežių ir visoms mokykloms įteikė apdovanojimus ir knygeles.
Viliamės, kad popiežius Jonas Paulius II, sėkmingai atlikus beatifikacijos bylos tyrimą, iš karto gali būti kanonizuotas, tai yra paskelbtas šventuoju be pradinio beatifikacijos paskelbimo palaimintuoju etapo.
Garliava, Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius
|