| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Reikia naujo nepartinio sąjūdžio Algimantas Zolubas
Balandžio 22 dieną Lietuvos Sąjūdis kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga pakvietė į respublikinę konferenciją, kuri vyko Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) būstinės salėje. Dviejų konferencijos organizatorių jungtis ir renginio vieta tarsi bylojo apie naują, kovingumu ženklinamą judėjimo kryptį. Įnešus į salę Lietuvos Sąjūdžio ir LLKS vėliavas, konferenciją malda pradėjo mons. Alfonsas Svarinskas, buvo sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti žuvę laisvės kovotojai. Konferencijoje pirmininkavo Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas ir LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas, dalyvavo Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, pirmojo nepriklausomos Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva, Čečėnijos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva, rajonų Sąjūdžio padalinių atstovai. Pagrindinį pranešimą skaitė Sąjūdžio tarybos pirmininkas R.Kupčinskas. Savo pranešime jis kalbėjo apie tautos ir visuomenės tvirtų moralinių nuostatų, dvasinės stiprybės svarbą dabartiniame Lietuvos valstybės gyvenime. Jis pabrėžė, kad Lietuvos narystė NATO ir ES galutinai neapsaugo nuo Rusijos siekių daryti įtaką mūsų šalies politikai, ekonomikai, moralei. Vis agresyvesnė Rusijos politika Baltijos valstybių atžvilgiu verčia telkti visas patriotines pilietines jėgas, priešintis Rusijos kėslams. Tenka pripažinti, kad dalis Lietuvos visuomenės nėra giliai įsisąmoninusi savo atsakomybės už tautos ir valstybės ateitį, renka į valdžią buvusios komunistinės nomenklatūros atstovus, o šie savo ruoštu formuoja administracines struktūras iš jiems lojalių asmenų. Todėl nenuostabu, kad atitinkamos valstybės struktūros rengia akcijas prieš pasipriešinimo sovietiniams okupantams dalyvius. Buvusio Seimo nario Algirdo Petrusevičiaus atvejis parodo skandalingus bandymus diskredituoti šį talentingą Lietuvos ginklininką. Lietuvos Sąjūdis su tuo nesitaikstė ir nesitaikstys. Negalima taikstytis su bandymais diskredituoti, paneigti tautos moralines nuostatas, vertybes. Kristinos Danilevičienės poelgis Juodkrantėje, kai ji ryžtingai pasipriešino netradicinės seksualinės orientacijos žmonių gyvenimą propaguojančios parodos atidarymui, yra ryškus krikščioniškų moralinių nuostatų gynimo pavyzdys. Pasilikus teisėsaugos struktūrose prosovietinės orientacijos teisininkams, kilo tikra teisingumo įgyvendinimo krizė. Visuomenė nusivylusi teismų, ypač sprendžiant civilines bylas, darbu; mažas pajamas turintys piliečiai retai laimi tokias bylas. Pranešėjas tautos dorovės, tautiškai susipratusios, patriotiškos pilietinės visuomenės ugdymą ir tvirtinimą įvardijo kaip svarbiausią Lietuvos Sąjūdžio priedermę. Jis paskatino prenumeruoti, skaityti bei platinti Sąjūdžio dvasią atitinkantį XXI amžių. LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas kalbėjo apie prasidėjusį ideologinį karą, kurį per įvairias knygiūkštes ir net periodinę spaudą kelia sovietinei ideologijai ištikimi veikėjai. Jis pasisakymą iliustravo Lietuvoje išleistais antivalstybiniais leidiniais, pabrėžė nedovanotiną atitinkamų valstybės institucijų bei tarnybų abejingumą destruktyviam reiškiniui. Apie atvirą Sąjūdžio žmonių ignoravimą, eliminavimą tautiškai ir patriotiškai nusiteikusių piliečių iš įvairių struktūrų kalbėjo gydytoja iš Ignalinos Marija Kalvaitienė. Mokytoja iš Vilniaus rajono Bronislava Daunorienė pastebėjo, kad penkiolika metų patriotizmas griautas ir tik šešioliktais Prezidentas apie jį prabilo. Kalbėtojai teisingai pastebėjo, kad visuose rajonuose Sąjūdžio žmonėms užkertamas kelias užimti rimtesnes pareigas, jie iš tikrųjų diskriminuojami. Verslininkas iš Panevėžio Kazimieras Grabys kalbėjo apie smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymą, skatino verslininkus jungtis į pasipriešinimo judėjimą. LLKS valdybos narys Juozas Parnarauskas vaizdžiai apibūdino tautos marinimą: darkomos moterų pavardės, lietuviškus žodžius išstumia tarptautiniai, Seime nevartojamas žodis patriotizmas, įvairūs sorošininkai lėšų negaili globalizmo ir kosmopolitizmo plėtrai, o patriotinių organizacijų veiklos neskatina, jų neremia. Algirdas Kulikauskas iš Šiaulių, Vytautų klubo pirmininkas Vytautas Juodka, Šaulių sąjungos atstovas Algimantas Vanagas, Antanas Paulauskas iš Kaišiadorių dalijosi patirtimi, skatino aktyvesnei Sąjūdžio veiklai. Europarlamentarės M.Starkevičiūtės pasisakymas sulaukė ypatingo dėmesio. Konferencijos dalyviams ji atskleidė daugumai dalyvių nežinomus Europarlamento veiklos aspektus, mažų valstybių dideles galimybes, jei jos sugeba pasakyti, ko nori, nes daryti Europarlamento vadovams įtaką nėra sunku. Deja, mūsų valstybinės struktūros tokių norų suformuluoti nesugeba, todėl reikalingi jų kokybiniai pokyčiai. Kalbėtoja susilaukė klausimų, į kuriuos pateikė aiškius atsakymus. Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas V.Landsbergis savo pasisakyme pabrėžė visuomeninės veiklos svarbą, iliustravo ją savo vardo fondo veiklos pavyzdžiais. Partijų autoriteto ir konstruktyvios veiklos smukimo akivaizdoje jis akcentavo, kad reikia naujo nepartinio sąjūdžio. Konferencijos viešnios A.Dudajeva ir A.Saijeva pasveikino konferenciją, dėkojo Sąjūdžiui ir kitoms Lietuvos patriotinėms organizacijoms už Čečėnijos laisvės siekio palaikymą. Konferencijos dalyviams, įsigijusiems vietoje A.Dudajevos knygą Laisvės riteris, autorė dalijo autografus. Po pasisakymų prof. V.Vilimas, R.Kupčinskas ir J.Burokas konferencijai pristatė rezoliucijos, kreipimosi ir pareiškimo projektus. Po svarstymo, diskusijų ir pataisų konferencijos dokumentus dalyviai sutartinai priėmė. Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas pakvietė konferencijos dalyvius rengtis naujam nepartinės kokybės, ginančiam krikščioniškas ir patriotines vertybes, kovingam Sąjūdžio forumui.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |