Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Naujieji kardinolai apie Bažnyčios uždavinius Prancūzijoje ir Ispanijoje

Mindaugas BUIKA

Toledo (Ispanija) arkivyskupas kardinolas Antonijus Kanisarezas Lovera

Pažymėtina, kad tarp 15 naujųjų Kardinolų kolegijos narių, kovo pabaigoje popiežiaus Benedikto XVI paskirtų jo vadovaujamoje pirmojoje konsistorijoje, daugumą sudaro europiečiai. Taigi kaip ir reikėjo tikėtis, iš Vidurio Europos šalies Vokietijos kilęs Šventasis Tėvas nori išlaikyti krikščioniškosios civilizacijos lopšio Europos svorį svarbiojoje pagalbinėje bažnytinio vadovavimo institucijoje, jo Bažnyčios senatu pavadintoje Kardinolų kolegijoje: dabar šimtas iš 193 pasaulio kardinolų ir šešiasdešimt iš 120 kardinolų elektorių yra iš Senojo kontinento.

Reikia naujo nepartinio sąjūdžio

Algimantas Zolubas

LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas su konferencijos viešniomis iš Čečėnijos Aminat Saijeva ir Ala Dudajeva

Balandžio 22 dieną Lietuvos Sąjūdis kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga pakvietė į respublikinę konferenciją, kuri vyko Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) būstinės salėje. Dviejų konferencijos organizatorių jungtis ir renginio vieta tarsi bylojo apie naują, kovingumu ženklinamą judėjimo kryptį.

Įnešus į salę Lietuvos Sąjūdžio ir LLKS vėliavas, konferenciją malda pradėjo mons. Alfonsas Svarinskas, buvo sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti žuvę laisvės kovotojai. Konferencijoje pirmininkavo Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas ir LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas, dalyvavo Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, pirmojo nepriklausomos Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva, Čečėnijos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva, rajonų Sąjūdžio padalinių atstovai.

Ar KGB šmėkla tebeklaidžioja po Europą?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Svečias iš Vokietijos Giunteris Bormanas dalijosi patirtimi sprendžiant Rytų Vokietijos saugumo informatorių problemą Livijos Šidlauskaitės nuotraukos

Bolševikinės Rusijos, vėliau pasivadinusios Sovietų Sąjunga, pretenzijos buvo sunkiai įsivaizduojamos demokratinių šalių vadovams. Dangstydamasi gražiais šūkiais, kilniais ketinimais, ji 1940 metais aneksavo Baltijos šalis, po Antrojo pasaulinio karo nebeišvedė savo kariuomenės iš Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos... Šios šalys neteko savarankiškumo. Tai sukėlė aneksuotų šalių pasipriešinimą. Priešintis jėga atrodė beprasmiškas kraujo praliejimas. Tik vienai suomių tautai, susitelkusiai ties mirties ar gyvybės pasirinkimu, pavyko apsiginti. Kitų šalių pasipriešinimas vyko pogrindyje: vienų silpnesnis, kitų stipresnis.

Įspūdingos Atgailos pamaldos

Gieda Kvėdarnos parapijos jaunimo chorai. Prie instrumento – jo vadovė Orinta Auškalnytė

Kvėdarna. Parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas stengiasi kuo daugiau jaunimo patraukti į bažnyčią. Jis palaiko glaudžius ryšius su abejomis Kvėdarnos miestelio mokyklomis: Kazimiero Jauniaus vidurine ir Prano Liatuko pradine mokykla, taip pat su pastarajai priklausančių Grimzdų bei Drobūkščių pradinio ugdymo skyriaus mokiniais ir mokytojais. Klebonas dažnai kviečiamas į mokyklų organizuojamus tautinius ir religinius renginius. O moksleiviai sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose: patarnauja, adoruoja, gieda Kvėdarnos bažnyčios jaunimo chore.

Nuoširdi pagarba padeda atpažinti žmogaus dieviškumą

Konferencijos organizatoriai ir dalyviai: dvasininkai, muzikos mokyklos mokytojai ir mokiniai, „Dienos namų“ šeimų klubo „Saulėgrąža“ atstovai

Alytus. Trečiąją Velykų dieną Šv.Angelų Sargų parapijos bažnyčioje iškilminga dvasinė konferencija tema „Prisikėlimo kelyje: asmuo, šeima, bendruomenė“ prasidėjo šv.Mišiomis, kurias aukojo dekanas kun. Arūnas Užupis kartu su diakonu Sauliumi Ruočkumi. Pamokslą sakė Marijampolės kolegijos dėstytojas, moralinės teologijos daktaras kun. Algirdas Petras Kanapka.

Svarbiausia – sąžiningai tarnauti žmonėms

Benjaminas ŽULYS

Zigmas Juozas Tamakauskas

Nedvejojo nuo jaunų dienų

Šį žmogų neblogai pažįsta, su juo bendrauja Kauno miesto ir kitų mūsų šalies vietovių švietimo, kultūros darbuotojai, inteligentai. Jis žinomas ir užsienio lietuvių bendruomenėse. Tai – istorijos mokytojas metodininkas, Kauno miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys, Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus Švietimo sekcijos pirmininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys, varpininkas Zigmas Juozas Tamakauskas. Tų titulų būtų galima išvardyti ir daugiau, nes šis žmogus yra itin aktyvus įvairiose gyvenimo srityse puoselėjant katalikiškas idėjas, mūsų tautos istoriją, tradicijas, blaivų gyvenimo būdą. Jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio vardas, jis apdovanotas Švedijos blaivybės asociacijos medaliu, Garbės ir Padėkos raštas. Be to – publicistas, lietuviško žodžio puoselėtojas. Buvo ir tebėra aktyvus laikraščio „XXI amžius“, kitų leidinių visuomeninis bendradarbis, aktualių idėjų propaguotojas. Inteligentiškas, žvalios eigasties, geranoriškai nusiteikęs, Z. Tamakauskas balandžio 30-ąją pažymi savo gyvenimo 70-ies metų jubiliejų. Nepasakysi, kad jam tiek…

Pasaulinė gyvybės diena

Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis MAČIŪNAS,

Lietuvių katalikų mokslo akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas,
Pasaulio gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijų valdybos narys

Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet paskutinį balandžio sekmadienį minime Pasaulinę gyvybės dieną. Ją minėdami visų pirma visuomet atsigręžiame į save – savo gyvybę, prisimindami savo tėvus, suteikusius mums šią gyvybę, gerbdami juos ir būdami jiems dėkingi, kad jie sugebėjo mus išsaugoti, užauginti, subrandinti, ir dabar mes galime džiaugtis savo gyvenimu, džiaugtis, jog gyvename. Antra vertus, po to tuoj mūsų žvilgsnis nukrypsta į Kūrėją, sukūrusį gyvybę, o tėvus paskyrusį būti tik Jo tarpininkais. Šią dieną prisimename ir tuos žmones, kurių gyvybė yra nuolatiniame pavojuje: karius ir visus tuos, kurie mus saugo nuo nenaudėlių, prisimename jų aukas gelbstinčius gydytojus, visus medicinos darbuotpjus – medicinos seseris, slaugytojus. Prisimename ir dar negimusią gyvybę, kurios taip pat tyko daugelis pavojų, kylančių iš ją suteikusių tėvų, iš įstatymų, kuriamų valdžioje esančių politikų, ir net gydytojų, naikinančių ją.

Nesibaigiantis absurdo serialas

Petras KATINAS

Partijos, vadinamos Socialdemokratų, kurioje neliko nieko socialdemokratiška, beje, niekada to ir nebuvo, vyriausiuoju derybininku tapęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas visiškai nusiplūkė. Derybos vyko dėl neva dviejų ministrų, Seimo komitetų pirmininkų ir kitų portfelių bei portfeliukų dalybų. O iš tiesų nušalinus A.Paulauską trijulė, tiksliau, A.Brazauskas, iš paskutiniųjų stengiasi atremti „darbiečio“ V.Uspaskicho, kuris siekia užgrobti visą valdžią, ataką. Tiek vykdomąją, tiek įstatymų leidžiamąją.