|
Paplūdimių žudikai
Lietuvos pajūryje apstu sveiku protu nepaaiškinamų reiškinių, priimamų projektų, čia mįslių daugiau negu Šveicarijos bankuose ar net Mėnulyje. Smėlio pėda jau nebe aukso, o deimanto vertės. Kas jau kas, o labiausiai vilkiškais apetitais ir nesąžiningumu garsėja tie, kurie garsiausiai šaukė: Žmogus žmogui bičiulis, draugas, brolis. Ačiū jiems, jog mano, žurnalisto, plunksna, artėjant gyvenimo rudeniui, pavirto gelbėtojo liemene ar darbininko grėbliu, šake, bet aš dėl to tik laimingesnis, nes dabar aiškiau regiu ne tik gėlių žiedus ir spalvas, bet ir žinau, kiek prakaito tenka išlieti Botanikos parko žmonėms, kol gėlės pražysta.
Ponai pralobsta lengviau...
Godulio apsėsti tautinio sovietizmo plėšrūnai jau (!) baigia pražudyti populiariausią Palangos paplūdimių ruožą tarp tilto į jūrą ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvės. Visą praėjusią žiemą riaumojo galingos savivartės. Už ES milijonus skubėta pamaitinti smėliu jūros nuplautus pliažus. Ir...
Ką jie padarė? Verbų sekmadienio išvakarėse už galvų susiėmę aikčiojo palangiškiai ir svečiai. Pliažo dalis jau sunaikinta. Reikia kuo skubiau informuoti Europos Sąjungos vadovybę... Galingos mašinos iš Kunigiškių karjerų vežė patį tikriausiąjį, akmenukų kokteiliais pagardintą žvyrą ir vertė vertė. Keliasdešimt tūkstančių tonų išvertė iki Mėlynosios vėliavos paplūdimų, ir jei būtų ten pylę, būtume netekę ne tik Mėlynosios vėliavos, dar sykį apsijuokę prieš pasaulį, bet ir nužudę dalį unikaliausio Botanikos parko priejūrio smėlynų teritorijos. Sykiu su žvyru suvežė ir Kunigiškių piktžolių sėklas: vasaros kurortinio sezono atidarymo iškilmėms gegužės 12-ąją čia, naujausių laikų sąvartyne palei Baltiją, žydės pienės, dilgėlės, usnys, rūgštynės, geriausiu atveju, čia bus galima tik latrauti ar žaisti futbolą. Žvyras suvežtas, milijonai išsidalyti. Jei ES fondai ir ateityje bus taip pat naivuoliškai dosnūs, panašus žvyrelis nuguls visame 99 km pajūrio ruože tarp Nidos ir Latvijos.
Gediminas GRIŠKEVIČIUS,
Botanikos parko darbininkas Palanga
© 2006 XXI amžius
|