|
Reikia atstatyti Klaipėdos miesto kapines
Tie, kurie matė nesunaikintas Klaipėdos miesto kapines, sako, jog jos buvo gražiausios visoje Lietuvoje. 1945 metų sausį užgrobusi Klaipėdą raudonoji armija jose laidojo savo žuvusius karius, vėliau sovietų karių kapines praplėtė, sunaikinę dalį miesto kapinių. Miesto komunistų valdžia visą dėmesį skyrė sovietinių kapinių priežiūrai, pastatė jose bronzinį sovietinio modelio paminklą. Komunistai, Klaipėdos komunistų partijos komiteto sekretorius Jonas Gureckas, žiūrėdami, kaip Visų Šventųjų, Vėlinių vakarais žibėdavo tūkstančiai žvakučių, neapsikentę davė nurodymą miesto vykdomajam komitetui nedelsiant sunaikinti Klaipėdos kapines. Pirmiausia per kapinių vidurį nutiesė šilumos tinklų trasą, vėliau, apie 1965 metus, kvartalais buvo sunaikintos gražiausios kapinės. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę nė viena savivaldybės taryba nepritarė siūlymams atstatyti kapines. Klaipėdos miesto valdžia davė leidimą žydams atstatyti sunaikintas jų kapines, leido atstatyti Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų kapines, o lietuvių tikinčiųjų kapines ir šiandien pagal sovietinį įstatymą tebėra M.Mažvydo skulptūrų parkas. 2002 metais kreipiausi į Lietuvos prezidentą V.Adamkų, kad būtų atstatytos Klaipėdos tikinčiųjų kapinės. Mano laiškas buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakymą gavau iš mero R.Taraškevičiaus. Jame daug rašoma apie skulptūrų parką, o apie kapinių atstatymą nė žodžio. V.Adamkų prezidentu išrinkus antrajai kadencijai dar kartą kreipiausi į jį. Atsakymą gavau 2005 m. liepos 8 d. ir jame pranešama, jog mano laiškas pasiųstas Klaipėdos savivaldybei. Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius aiškiai atsakė, kad Klaipėdos miesto kapinės nebus atstatytos, nes Klaipėdai reikalingas skulptūrų parkas, į kurį daug lėšų įdėta. Aš niekaip nesuprantu, kaip gali tokie žmonės užimti atsakingas pareigas, neturėti sąžinės skirti lėšų skulptūrų parkui, o juk ten šimtai tūkstančių žmonių, atgulusių amžinajam poilsiui, kaulai.
Buvusiose kapinėse (dabar skulptūrų parkas) daug akmeninių balvonų su menininkų pavardėmis, daug įrengtų suolų valkatoms ir girtuokliams, šiukšlių dėžės pilnos butelių. Jauni žmonės, sėdėdami ant suoliukų, girtuokliauja. Dažnai iš Vakarų atvažiuoja giminės aplankyti savo artimųjų, kurie palaidoti šiose kapinėse. Jie vaikšto nuo vieno medžio prie kito ir niekaip negali atsekti, kurioje vietoje jų tėvelių tikroji ir amžinoji vieta. Giminės, artimieji ašarodami pavaikšto po buvusias kapines ir stebisi, ar Lietuva tikrai yra nepriklausoma, demokratinė valstybė. Turbūt nėra tokių valstybių, kurios naikintų kapines ir paverstų jas parkais ar gyvulių ganyklomis. Taip gali daryti tik komunistai ir jų kolaborantai.
Pranas VIRKŠAS
Klaipėda
© 2006 XXI amžius
|