|
Sąjūdis privalo siekti teisingumo
Dabar daugelis sako, kad Sąjūdis atkūrė Lietuvos nepriklausomybę ir jo funkcija baigta. Deja, taip nėra ir negali būti, nes Sąjūdžio tikslas buvo sukurti teisingą Lietuvą, užtikrinančią gerovę kiekvienam piliečiui. Kol to nėra, Sąjūdis visomis išgalėmis turi kovoti ir siekti savo tikslo telkdamas visas visuomenines organizacijas, tautos šviesuolius, aktyvius piliečius, tėvynės patriotus. Nenoriu analizuoti mūsų valstybę ištikusios krizės, jos priežasčių ir chaoso, kuriame gyvename. Dabar rimtai iškilo klausimas: Būti ar nebūti? Ką daryti? Manau, reikia įvertinti praeitį, dabartį ir nusibrėžti ateities gaires siekiant doros ir teisingumo. Praeičiai įvertinti organizuoti viešą teismą komunizmui. Iš okupantų pareikalauti žalos atlyginimo. Bet svarbiausia mūsų tautos genocido vykdytojus įvardyti kaip nusikaltėlius: SSKP, KGB ir jų parankinius, ypač užėmusius vadovaujančius postus. Jie visi buvo kolaborantai ir nusikalto prieš savo tautiečius. Esu krikščionė ir nemanau, kad juos dabar reikėtų sodinti į kalėjimus, tik nenoriu jiems leisti nuodėmėje mirti. Teismas jiems sudarytų galimybę nuskriaustųjų atsiprašyti, atlyginti padarytas skriaudas ir išpirkti savo kaltes. Kas iš to, kad dabar daugelis jų lanko bažnyčias, prašo Dievo nuodėmių atleidimo, bet neprašo nuskriaustųjų atleidimo. Nėra atsiprašymo, negali būti ir atleidimo. Atrodo, kad tie nuskriaustieji naikinami ir toliau, kad nebeliktų gyvų nusikaltimų liudytojų. Tuomet SSKP, virtusiai LKP, atsiras galimybė pasiskelbti didvyre, parvežusia iš Maskvos Stalino pagrobtą saulę. Ką liudija jau dabar viešai skelbiamos jų tiesos: turiu mintyje neseniai per radiją skaitytą Povilo Gylio pranešimą apie LKP nuopelnus Lietuvai atsiskyrus nuo SSKP. Tas atsiskyrimas, mano supratimu, buvo LKP manevras įsitvirtinti valdžioje. Deja, jiems tai pavyko, nes mūsų žmonės tada nesuprato, kad komunistas nėra tikras Lietuvos patriotas, jam jau išplautos smegenys, jose nebeliko idealizmo, o tik socialistinis materializmas. Dabar visi matome, kur atvedė valstybę pragmatikai materialistai: prisipildė savo kišenes, o didesnę tautos dalį paskandino skurde.
Įvardijus komunizmo nusikaltimus, tuomet gal nekils noras visokiems Stalino garbintojų palikuonims rašyti knygas, iškraipančias mūsų istoriją. Šešiolika metų buvo pakankamas laikas prisipažinti nusikaltus ir atsiprašyti tautos. Nėra reikalo tęsti prisipažinimo laiką, nes nė vienas prisipažinęs ar pripažintas tautos neatsiprašė.
Dėl Zurabo Džavachišvilio knygos Sąjūdis kreipėsi į Prezidentą. Manau, tai nieko nepakeis. Sąjūdis turėtų Z.Džavachišvilį paduoti į teismą dėl padarytos moralinės žalos, o gautus pinigus atiduoti tuomet dėl laisvės badavusiems, per bananų balių nukentėjusiems žmonėms. Iš teismo pareikalauti sprendimo, kad šmeižikiška knyga būtų sunaikinta, o knygai išleisti pinigai grąžinti į valstybės biudžetą. Tegul knygas leidžia už savo pinigus ir nepažeidžia mūsų, mokesčių mokėtojų, teisių.
Renata JUŠKIENĖ,
Krikščionių demokratų partijos narė
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|