Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tegul ainiai žinos, kaip kovota...

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Ateitininkės su partizanų P.Jurkšaičio ir J.Būtėno portretais Autorės nuotraukos

Slėptuvė, kurioje slėpėsi partizanai J.Būtėnas, P.Jurkšaitis ir J.Kukauskas-Gardenis

Kryžius Julijono Būtėno-Stėvės ir Petro Jurkšaičio-Beržo atminimui žuvimo vietoje

„Tu leidai, Viešpatie, mūsų tautai pakelti daug skausmo, kada buvo gniaužiama mūsų Tautos dvasia ir tikėjimas. Tu, vienas, Viešpatie, žinai, kiek mūsų Tėvynės vaikų kankinių mirtimi mirė dėl Tavo vardo ir Tėvynės laisvės, kankinami kalėjimuose, kovodami savo žemėje ar išblaškyti Sibiro taigose. Taip pat Tu vienas žinai, kiek jų žuvo kario mirtimi kovoje prieš baisų pasaulio marą – bolševizmą. Amžiną atilsį suteik, Viešpatie, visiems kariams, kurie paaukojo savo gyvybes už brangiąją Tėvynę Lietuvą“, – rašė žymus žurnalistas, generolo Povilo Plechavičiaus adjutantas, diplomatas, karo audrų nublokštas į Vakarus Julijonas Būtėnas. 1951 metais jis parašiutu nusileido į Suvalkijos mišką, susisiekė su partizanu Petru Jurkšaičiu. Neilgai partizanavo, išdavikui nurodžius bunkerį miške, 1951 m. gegužės 21 d. Rūdšilio miške, netoli Lekėčių kaimo palaukės, verždamiesi iš bunkerio, apsupto 600 NKVD kariuomenės karių, žuvo J.Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas.

Šiemet gegužės 21 dieną nuo tų dviejų partizanų žuvimo sukako 55 metai. Laikas bėga, nusinešdamas džiaugsmą, pasiaukojimą, skausmą, ašaras. Rūdšilyje naujai atstatyta slėptuvė, 1996 metais pastatytas kryžius su užrašu: „Prie šio bunkerio 1951 05 21 rusų apsupti žuvo Petras Jurkšaitis-Beržas ir Julijonas Būtėnas-Stėvė“.

* * *

Gegužės 20 dieną Lekėčiuose ir abiejų minėtų partizanų žuvimo vietoje buvo paminėtos 55-osios žūties metinės. Rūdšilio miške vyskupas emeritas Juozas Preikšas aukojo šv. Mišias. Dalyvavo Lekėčių parapijos klebonas kun. G.Marcinkevičius, Lekėčių, Šakių šauliai, ateitininkai iš Pasvalio, Panevėžio penktosios rinktinės atskiras šaulių būrys „Aukštaitis“, kurio mišrus choras, vadovaujamas Juozo Bagdono, atliko partizanų, tautines dainas, giedojo šv. Mišiose. Susirinko nemažai lekėtiškių, svečių, dalyvavo Šakių rajono meras J.Bertašius, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A.Kasperavičienė, Kauno medicinos universiteto merginų choras, vadovaujamas Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios vargonininko Tomo Lapinsko. Renginį vedė Lekėčių kultūros centro vadovė V.Brazaitienė. Prie žuvusiems partizanams skirtų paminklų Lekėčiuose padėta gėlių .

* * *

1951 metais partizaninė kova Lietuvoje silpo, žiaurioje kovoje su sovietų okupantais ir vietiniais stribais retėjo partizanų gretos. J.Būtėnas gimė 1915 metais Dovydų kaime, Šiaurės Lietuvoje. Mokėsi Linkuvos gimnazijoje. Dirbo „XX amžiaus“ laikraščio redakcijoje, bendradarbiavo „Židinyje“, „Mūsų laikraštyje“. 1936-1937 metais atliko karinę tarnybą Lietuvos karo mokyklos aspirantų grupėje, kur jam suteiktas artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Prasidėjus pirmajai rusų okupacijai, 1940-aisiais, J.Būtėnas pasitraukė į Vakarus. 1941-ųjų birželį jis sugrįžo į Lietuvą, dirbo dienraštyje „Į laisvę“, o šį vokiečiams uždraudus, Juozo Keliuočio pakviestas kurį laiką dėstė žurnalistiką universitete. Lemtingais 1944 metais Julijonas tapo Vietinės rinktinės vado generolo P.Plechavičiaus adjutantu.

Grįžus bolševikams, jis pasitraukė į Vokietiją, darbavosi lietuvių pabėgėlių stovykloje, leido Eltos biuletenius, informavo tautiečius ir visą pasaulį apie lietuvių reikalus, dirbo savaitraštyje „Žiburiai“, kurio redaktorius buvo jo klasės draugas Juozas Vitėnas.

1949-1950 metais mokėsi amerikiečių žvalgybos mokyklose netoli Miuncheno. 1948 metais į Vakarų Vokietiją per SSRS ir Lenkijos sieną pavyko prasiveržti „Tauro“ apygardos partizanams Juozui Lukšai-Skrajūnui ir Kazimierui Pypliui-Audroniui. Jie informavo VLIK’ą apie padėtį krašte. J.Būtėnas artimai susidraugavo su J.Lukša. 1950 m. spalio 3 d. čekų lakūnai amerikiečių „Dakota“ į Lietuvą atskraidino J.Lukšą, K.Širvį ir B.Trumpį. Jie laimingai nusileido Žygaičių miške. Tuo lėktuvu turėjo skristi ir J.Būtėnas, bet jo kelionė buvo atidėta kitam skrydžiui. Vėliau jis iš J.Lukšos gavo žinią apie sėkmingą jų grįžimą į Lietuvą ir kvietimą atvykti į Lietuvą. 1951 m. balandžio 19 d. naktį iš Miuncheno bazės į Lietuvą buvo atskraidinti J.Būtėnas-Stėvė ir J.Kukauskas-Gardenis. Jie nusileido Kazlų Rūdos apylinkėse. Nusileidimas nebuvo sėkmingas. Krovinį nuleidžiantis parašiutas užsikabino už medžio šakų ir pakibo ore – tai išdavė desantininkus. Vyrai, mėtydami pėdas, brovėsi pro enkavėdistus ir per vargą pasiekė Šunkarius (Jankų valsčius). Čia išvargusius ir praradusius ginkluotę vyrus priglaudė partizanų ryšininkas Juozas Viržaitis (1904-1951), įkurdino parengtoje jiems slėptuvėje. Per ryšininką Viržaičiai surado Petrą Jurkšaitį-Beržą, žinomą lekėtiškį partizaną, kuris atvykėlius perkėlė į Rūdšilyje įrengtą slėptuvę. P.Jurkšaitis ieškojo J.Lukšos-Daumanto. Deja, jiems susitikti nepavyko. Grįžęs į Zanavykiją ir negalėdamas patekti į savo slėptuvę, P.Jurkšaitis atėjo nakvoti pas žvalgus. Ta naktis buvo lemtinga. MGB jau žinojo apie parašiutininkų nusileidimą tame rajone. Paieškoms buvo panaudota NKVD kariuomenės divizija. Kareiviai darė kratas, tikrino kiekvieną metrą miške. Per užverbuotus vietos gyventojus jiems pavyko surasti kelis partizanų bunkerius. 1951 m. gegužės 21 d. buvo surastas ir apsuptas bunkeris, kuriame slapstėsi J.Būtėnas, J.Kukauskas ir P.Jurkšaitis. Pirmasis iš slėptuvės iššoko P.Jurkšaitis ir ėmė šaudyti, bet greitai krito nuo priešo kulkos. Žuvo ir J.Būtėnas, o J.Kukauskas pasidavė gyvas.

Yra dvi versijos apie J.Būtėno žūtį. Viena, jog žuvo nuo sovietų kareivio kulkos, kita – kad nušovė jo bendražygis J.Kukauskas, kuris savo atsiminimuose rašė: „...iš savo pistoleto suvariau visą apkabą į bendražygį“ (Tiesa, 1992 05 15, Nr. 94). Pasidavė į MGB rankas J.Kukauskas dirbo kaip sovietinis agentas.

Tragiškai baigėsi ir Lekėčių bažnyčios choristo P.Jurkšaičio gyvenimas. P.Jurkšaitis gimė 1922 m. spalio 22 d. Kuro kaime, Lekėčių valsčiuje. 1944-aisiais įstojo į P.Plechavičiaus Vietinę rinktinę, nuo 1945 metų partizanavo. Per šešerius partizanavimo metus jis iš eilinio partizano tapo viršila (įsakymas Nr. 30, pasirašytas 1950 metais „Tauro“ apygardos vado „Kiečio“). Nuo 1947-ųjų jis buvo būrio bei tėvūnijos vadu, rezistencijos užsieniui įgaliotinio J.Lukšos-Daumanto patikėtiniu.

Šakių rajonas

© 2006 „XXI amžius“