Atnaujintas 2006 gegužės 31 d.
Nr.41
(1441)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Valstybės kompromitavimas negali tęstis iki begalybės

Andrius Kubilius,

Tėvynės sąjungos pirmininkas, opozicijos lyderis

Išgelbėti valdančiąją koaliciją V.Uspaskicho pasitraukimo gali neužtekti

Turime ne tik neįgalią, bet ir totaliai supuvusią valdančiąją koaliciją. Klausantis gandų ir pačių Darbo partijos atstovų prisipažinimų, kas turėtų būti randama teisėsaugos tyrimo metu, vis akivaizdžiau tampa, kad tokia „tyla prieš audrą“ ilgai tęstis negali. Bandymai gesinti audrą, riboti informaciją, viliantis, kad žmonės jau yra pavargę nuo valdančiosios daugumos skandalų ir abejingai stebės ilgai besitęsiančias šitos valdžios ir Darbo partijos konvulsijas, o po to ateis saulėta vasara ir visi politiką užmirš – yra naivus planas. Kaip ir naivu valdančiosios koalicijos padėtį gelbėti vieno V.Uspaskicho pasitraukimu iš partijos lyderių. Klausimas yra tik vienas – ar valdančioji koalicija suvokia, kad ji ne tik pati skęsta, bet skandina ir visą Lietuvą. Valdančioji koalicija turi pakankamai galimybių dabartiniame Seime savo desperatiškas pastangas išlikti valdžioje paversti ilgai trunkančia Lietuvos kompromitacija.


Nejaugi pavargome?

Dar nebaigta kova, bet ją tik tie laimės,
Vilties kas nepraras ir kils į naują žygį,
Kai skausmą netekties ir gėlą nesėkmės
Pasidalysime ir nešime po lygiai...

Prasidėjus septynioliktiems atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metams, šie ne per seniausiai mus palikusio visuomenės veikėjo ir poeto V.Cinausko žodžiai su nepaprasta jėga beldžiasi į kiekvieno sovietinės okupacijos metų partizano, politinio kalinio, tremtinio širdį.


Politiniai nenuoramos

Senovės romėnai sakydavo: Historia est magistra vitae (istorija yra gyvenimo mokytoja). Tad ar nepravartu mums šiandien ypač susidomėti savo tautos praeitimi, semtis iš jos dvasinės tvirtybės, išminties ir atkaklumo, kad sugebėtume išlikti gyvais žibintais kelyje į svajojamą ateitį.


Partijos sėdi ant šakos, kurią pačios pjauna

Žiniasklaidoje ne per seniausiai buvo paskelbti rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktos gyventojų apklausos rezultatai. Nors politologai atkreipė į juos dėmesį ir padarė išvadas, tačiau kokias išvadas padarė tie, nuo kurių priklausys kitų tyrimų rezultatai? Taip, taip, turiu omenyje dabar valdžioje esančius politikus. Atsakymas paprastas – jokių.


Kur vedama Lietuva?

Pastaruoju metu dažnai galima pastebėti premjerą A.Brazauską gan įdomiai kalbantį per Lietuvos radiją. Jis nieko nematęs ir neatsimenąs apie viešbučių „prichvatizacijas“, apie savo valdžios vyrų klano veiksmus Turniškėse nei apie geriamą „babatuką“… Nežino, neatsimena, nieko nemato. Nežino, kad tiek miestų, tiek ir kaimų klubuose girti keturiolikmečiai linksminasi, gal dar ir narkotikų pavartoję. Negi dėl mūsų tautos, dėl mūsų vaikų – jaunimo ateities niekam neskauda širdies? Nematė to Premjeras ir sovietmečiu, kai studentų bendrabučių valgyklose, prisistatę dešimtis butelių alaus, lėbavo įraudę mokiniai – paaugliai. Nematė, kaip sovietmečiu traukiniuose jaunimas viešai gėrė „vaisiuką“.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija