|
Nauji grūmojimai Tbilisiui
Petras KATINAS
Kai pavartai šaltojo karo laikų Maskvos spaudą, tai galima pastebėti gana keistų metamorfozių. Didžiausiais Sovietų Sąjungos priešais buvo skelbiami JAV imperializmas ir NATO, kaip to imperializmo įrankis. Dabar gi visa Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, netgi labai aukštas pareigas užimantys valdžios asmenys Rusijos vyriausybėje ir Valstybės Dūmoje didžiausiu Rusijos priešu skelbia
Gruziją, iš dalies Ukrainą ir tik trečioje vietoje atsidūrė Baltijos valstybės. Štai laikraštyje Tribuna, atspindinčioje daugiausia oficialiojo Kremliaus požiūrį, politologas Sergejus Maslovas Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį išvadino trupinių rankiotoju (krochoboru) vien už tai, kad jis prakalbo apie Gruzijos išėjimą iš NVS. O išeiti iš NVS vis dėlto baisu. Juk išėjus niekas nelaukia išskėstomis rankomis. Dargi su trisdešimt sidabrinių, kuriuos galbūt M.Saakašvilis ir gaus. Bet tai bus vienkartinė išmoka. Ir Gruzijos vadovai ją jau gavo iš amerikiečių. Judas nori gauti tuos trisdešimt sidabrinių reguliariai, dargi su priedais. Tačiau judai, laimė, ilgai negyvena, postringauja S.Maslovas. Dar daugiau, šis aršus imperijos atkūrimo šalininkas gąsdina Tbilisį, jog Gruzijai pasitraukus iš NVS nutrūks visi gruzinų diasporos Rusijoje ir kitose NVS šalyse ryšiai ir Gruzija nebegaus iš tos diasporos piniginių injekcijų, kurios sudaro neva net 20 proc. viso Gruzijos vidaus produkto. Todėl nedviprasmiškai raginama, kad Gruzijos piliečiai, kurių esą Rusijoje yra net 800 tūkstančių, negalėtų perversti savo uždirbtų pinigų į tėvynę. Kitaip kaip grubiausiu šantažu to nepavadinsi.
O štai šiomis dienomis didžiausi Rusijos dienraščiai Komsomolskaja pravda, Tribuna ir kiti paskelbė didžiulius straipsnius apie Rusijos Valstybės Dūmoje surengtą Dūmos vicepirmininko Vladimiro Žirinovskio spaudos konferenciją. Tuose straipsniuose šio imperialisto išreikštoms mintims buvo skirta ne mažiau dėmesio, nei neseniai padarytam prezidento V.Putino metiniam pranešimui. V.Žirinovskis, pagyręs V.Putiną už rūpestį Rusijos galybės atkūrimu, plačiai komentavo Vilniaus Baltijos šalių ir Juodosios jūros regiono valstybių vadovų konferenciją. Sukritikavęs Vašingtono politiką ir ypač viceprezidento Diko Čeinio kalbą, pasakytą Vilniuje, V.Žirinovskis ypač buvo nepatenkintas JAV viceprezidento kaltinimais Maskvai ir Minskui dėl elementarių demokratijos normų nesilaikymo. Pasak jo, Vašingtonas nedemokratiškomis vadina tiktai tas valstybes, kurios nenori gyventi pagal svetimų primestas taisykles. Kodėl gi Dž.Bušas nuolaidžiauja Gruzijos prezidentui arba Pribaltikos nacistams? Argi tai demokratiška? klausė V.Žirinovskis. Tai, kad Rusija uždraudė įvežti į šalį gruzinišką vyną ir mineralinį vandenį, jis aiškiai nurodė, jog tai yra ne tik ekonominio spaudimo priemonė, bet ir bausmė M.Saakašviliui už jo chamizmą ir grasinimus išeiti iš NVS. Aš dar siūlau nutraukti piniginius pervedimus iš Rusijos į Gruziją. Gruzinai, kurie gyvena Rusijoje, privalo uždirbti ir leisti pinigus tiktai Rusijoje. Ir mes tęsime tokią politiką iki tol, kol gruzinų diaspora neprivers Tbilisio keisti savo politiką, dėstė šis chamas ir nacistas, tokiais vardais vadindamas kitus. Gruzijos artimiausią ateitį V.Žirinovskis mato ne kitaip, kaip tiktai Rusijos sudėtyje. Kaip, beje, ir kitų Užkaukazės respublikų. Gruzija taps viena iš Rusijos federalinių apygardų, vadovaujama Kremliaus paskirto vadovo. Jeigu tokį vaidmenį atlikti sutiks M.Saakašvilis, tai mes irgi pagalvosime, sakė V.Žirinovskis. Reziumuodamas Gruzijos problemą įspėjo Gruzijos prezidentą liautis šmeižti Rusiją ir vadinti ją vykdant vergvaldystės politiką. Mes vergvaldžiai! piktinosi V.Žirinovskis. Juk kada prieš 200 metų mes atėjome į Gruziją, tai radome ten tiktai dvi augančias palmes ir vieną arbatos krūmą. Daugiau ten nebuvo nieko.
Pabaigai Dūmos vicepirmininkas pabrėžė, jog visiškai sutinka su Kremliaus ir prezidento V.Putino vykdomu kursu Gruzijos atžvilgiu. Tai, kad Rusijos žiniasklaida taip plačiai išreklamavo šias V.Žirinovskio paistalynes, aiškiai rodo, jog Gruzijos laukia dar sunkesni išbandymai.
© 2006 XXI amžius
|